Po avarijos dukters netekusi moteris: gyvūno gyvybė Lietuvoje yra aukščiau žmogaus

Gausėjanti briedžių populiacija džiugina gamtos mylėtojus. Teigiama, kad šiuo metu ji yra didžiausia per pastaruosius keliasdešimt metų. Tačiau tie, kuriems su šiais miško galiūnais teko susidurti kelyje ar kurių artimieji nukentėjo gyvūnų sukeltuose eismo įvykiuose, šiurpsta.
Praėjusį sekmadienį, apie 23.30 valandą, Panevėžio rajone, kelio ruože Vaivadai–Paliūniškis, moters vairuojamas automobilis susidūrė su briedžiu. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus vadovo Petro Narbuto žiniomis, vairuotoja nenukentėjo. Automobilis buvo smarkiai aplamdytas.

„Tas kelio ruožas šiuo atžvilgiu labai pavojingas, nes ten yra gyvūnų migracijos takai, – dienraščiui „Sekundė“ aiškino P. Narbutas. – Jie neretai išpuola ant kelio ir sukelia avarijas.“

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus vadovo, seniai prašyta policijos pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, ir pagaliau jie atsirado.

„Vairuotojai turėtų labiau atkreipti dėmesį į ženklus, lėčiau važiuoti per pavojingus ruožus, atidžiau stebėti kelią“, – primena patyręs medžiotojas, nors sutinka: pastebėti į kelią išbėgantį girių karalių ir išvengti susidūrimo su juo - sunku.

„Briedžiai kartais stoviniuoja prie kelio, o priartėjus automobiliui metasi skersai“, – apie nenuspėjamą šių gyvūną elgesį pasakojo jis.

Citata

Nors moteris taip ir negavo atsakymo, kuri iš tarnybų kalta dėl jos vaiko žūties, valdininkai sujudo. Šalia magistralinių kelių buvo sparčiai pradėti statyti atitvarai, kelininkai rūpinosi, kad būtų uždaromi vartai, susitiko su gyventojais ir jiems aiškino, kodėl svarbu nepalikti jų atvirų.

Gegužės mėnesį P. Narbutui autostradoje Panevėžys–Vilnius pačiam teko vaikyti palei tvorą, netoli kelio, vaikštantį briedį. Sako gerokai pavargęs, kol įvarė gyvūną į mišką. 

„Kai privarydavau prie vartų, jis tik šast – ir bėga tolyn. Arba dar blogiau – perbėga į kitą autostrados pusę“, – kalbėjo P. Narbutas. Jo teigimu, to kelio 18–25 kilometruose tai itin dažnas reiškinys.

Tvoromis susirūpinama tik po žmogaus žūties

Panevėžietė gydytoja Vida Barauskienė, kurios 19-metė dukra prieš septynerius metus žuvo jos automobiliui susidūrus su briedžiu, siekia atkreipti aplinkosaugininkų, kelininkų dėmesį į šių gyvūnų keliamą pavojų žmonėms. 

Medikė neragina griebtis šautuvų, tik siekia, kad atsakingos institucijos imtųsi priemonių žmonėms keliuose apsaugoti. Pasak jos, vien tik įspėjamieji kelio ženklai nepadės.

Dukters netektį išgyvenusi V. Barauskienė jautriai reaguoja į kiekvieną laukinio gyvūno sukeltą avariją. Viena pastarųjų moterį sukrėtusių nelaimų – jauno šiauliečio mirtis birželio 29-ąją Kėdainių rajone, kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 132-ajame kilometre. 35 metų vyro vairuojamas automobilis keliolika minučių po vidurnakčio susidūrė su į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiu briedžiu. 

Važinėdama po Lietuvą V. Barauskienė atkreipė dėmesį, kad šalia magistralinių kelių įrengtų laukinius gyvūnus saugančių atitvarų vartai dažniai būna atlapi. Kai kur tvoros pradraskytos. Gyvūnai nesunkiai suranda spragų ir įšoka į kelią.

V. Barauskienei susidarė įspūdis, kad už tvorų priežiūrą atsakingi kelininkai pastaruoju metu mažai rūpinasi, kad būtų uždaromi vartai, užtaisomos skylės. Medikės manymu, anksčiau tam skirdavo daugiau dėmesio. 

Vida Barauskienė

Man tik nepriimtina, kad dabar gyvūno gyvybė yra aukščiau už žmogaus.

Panevėžietė kelerius metus teismuose mėgino rasti atsakymą, kas atsakingas už tai, kad į greitkelį išbėgę laukiniai gyvūnai sukelia automobilių avarijas. Ji nesiekė prisiteisti kompensacijos, tik norėjo, kad kuri nors institucija ar tarnyba prisiimtų atsakomybę. Per tuos sunkius metus V. Barauskienė sako patyrusi, kad viena tarnyba atsakinga tiktai už kelio dangą, kita – už kelio ženklus, trečia – už atitvarų įrengimą. 

Nors moteris taip ir negavo atsakymo, kuri iš jų kalta dėl jos vaiko žūties, valdininkai sujudo. Šalia magistralinių kelių buvo sparčiai pradėti statyti atitvarai, kelininkai rūpinosi, kad būtų uždaromi vartai, susitiko su gyventojais ir jiems aiškino, kodėl svarbu nepalikti jų atvirų. 

Kas svarbiau - gyvūnas ar žmogus?

Dabar, anot V. Barauskienės, ta problema vėl niekam nebeįdomi. O ji mananti, kad ir kelininkai, ir aplinkosaugininkai turėtų skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui.

„Valdininkai dažnai atkerta, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, yra daug briedžių ir visiems gerai! Taip, ten iš tiesų daug briedžių, tačiau puikiai veikia apsaugos priemonės: magistraliniai keliai aptverti, o tuose keliuose, kurie neaptverti, vairuotojai negali greičiau važiuoti – pastatyti įspėjamieji ženklai. Žmonės jų paiso, nes yra šviečiami. Pagaliau švedai važinėja saugesniais nei lietuviai automobiliais“, – kalbėjo „Sekundės“ pašnekovė.

V. Barauskienė stebisi ir tuo, kokią skirtingą statistiką apie gyvūnų sukeltus eismo įvykius pateikia įvairios tarnybos, nors joms visoms kartu reikėtų pasukti galvą, ką daryti, kad keliuose sumažėtų žvėrių sukeltų avarijų. 

Gydytoja patikino, kad ji ne už briedžių populiacijos sumažinimą iki minimumo. „Man tik nepriimtina, kad dabar gyvūno gyvybė yra aukščiau už žmogaus“, – sako ji.

Saugumas kainuoja 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sutinka, kad pastaruosius kelerius metus iš laukinių žvėrių briedžiai sukėlė daugiausia avarijų – 57 proc. visų eismo įvykių. Tačiau iš direkcijos turimos statistikos nematyti, kad didėjant briedžių populiacijai daugėtų jų sukeliamų eismo įvykių. 

Nemunas Abukauskas

Kontroliuoti, kad vartai būtų uždaryti, labai sunku.

Ši tarnyba turi žinių tik apie įskaitinius eismo įvykius, tai yra tokius, per kuriuos sužalojami arba žūsta žmonės. Taigi, LAKD duomenimis, 2010 metais jie sukėlė 3, 2011-aisiais – 6, 2012-aisiais – 5, 2013 metais – 6, šiemet – 2 eismo įvykius. 

Pasak N. Abukausko, tikslią statistiką apie neįskaitinius eismo įvykius gauti sunku – žmonės ne visada kviečia policiją, o draudikų kompanijų duomenys irgi nėra patikimi. 

Eismo saugumo skyriaus vedėjas neneigia, kad laukiniai žvėrys, ypač tokie stambūs kaip briedžiai, kelia pavojų eismo dalyviams. Tačiau, pasak jo, neįmanoma aptverti visų valstybinės reikšmės kelių – jų yra daugiau kaip 21 000 kilometrų. Šiuo metu šalies keliuose aptverta per 600 kilometrų. 

„Didelė problema ir pačių žmonių požiūris į tvoras: jos vagiamos, tyčia išlaužomos, paliekami atlapi vartai, nors prikalėme lenteles su prašymais juos uždaryti. Kontroliuoti, kad vartai būtų uždaryti, labai sunku“, – tikina Eismo saugumo specialistas.

Visi sprendimai - nepigūs

Tverti tvoros kartais neleidžia ir aplinkosaugininkai – paprastai tose vietose, kur yra gyvūnų migracijos takai. Tiesa, sako N. Abukauskas, valstybinės reikšmės keliuose įrengta 14 požeminių perėjų stambiems gyvūnams. Daugelyje Vakarų šalių vietoj požeminių laukinių gyvūnų perėjų statomos perėjos virš kelio – vadinamieji žalieji tiltai. Tokius būtų galima įrengti ir Lietuvoje, tačiau jie daug kainuoja, statyboms reikia didelio žemės ploto. Žaliajam tiltui įrengti reikėtų paimti žemės visuomenės poreikiams, o tai - sudėtingas procesas.

Kelininkai vietoj vartų tvorose kai kuriuose keliuose yra įrengę specialias duobes su metaliniais tiltais. Per jas galima laisvai važiuoti automobiliais, o gyvūnai bijo jais eiti, tad nereikia uždarinėti vartų. Tačiau tokios duobės irgi nemažai kainuoja.

N. Abukauskas, paklaustas, ar netikslinga būtų mažinti briedžių populiaciją, atsakė, kad kelininkai nekompetentingi apie tai spręsti.
„Turėtume džiaugtis, kad Lietuva dar turi natūralios faunos. Pavyzdžiui, Olandijoje nėra pavojaus nutrenkti laukinį žvėrį, nes ten jų beveik nebelikę. Žvėrių naikinimas tikriausiai nėra tinkamas šios problemos sprendimo būdas. Mano nuomone, reikėtų reguliuoti jų populiacija, bet čia jau aplinkosaugininkų kompetencija. Belieka statyti tvoras, jos tikrai efektyvi saugumo priemonė, reikia diegti ir kitas“, – sakė jis.

Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus duomenimis, praėjusiais metais vien tik Panevėžio rajone briedžiai sukėlė 11, elniai – 3, stirnos – 45, šernai – 8 eismo įvykius.
Šiais metais su automobiliais susidūrė 3 briedžiai, 1 elnias, 29 stirnos.

Leidžia daugiau sumedžioti 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje gyvena 10 903 briedžiai, arba 1 500 daugiau nei 2013 metais. 2007 metais Lietuvoje šių gyvūnų tebuvo 4 828, 2009 metais – beveik 5 000, 2010 metais – jau 6 757, 2011 metais – 7 470, 2012 metais – 8 666, 2013 metais – 9 375. 

Per septynerius metus (nuo 2007-ųjų) briedžių populiacija padidėjo daugiau kaip 6 000 gyvūnų. Padaugėjo ir tauriųjų elnių – dabar jų yra per 30 000, arba beveik 2 000 daugiau nei pernai.
Stirnų gyvena 11 427. Palyginti su praėjusiais metais, jų sumažėjo 3 752, tačiau anksčiau stirnų populiacija didėdavo.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus duomenimis, didėjant briedžių populiacijai, didėja ir jų sumedžiojimo kvotos. Pavyzdžiui, šiais metais iki balandžio 15 dienos sumedžioti 543 briedžiai. Palyginti su 2012–2013 metų medžioklės sezonu, tai 146 gyvūnais daugiau. Elnių šiemet sumedžiota 2 467 (beveik 400 daugiau nei 2012–2013 metais), stirnų iki šių metų sumedžiota 16 763, arba beveik 600 daugiau.