„Labai džiaugiuosi tokiu mūsų pasiekimu, bet rankų nuleisti neketiname. Ateityje ne tik tiesime naujus nuotekų tinklus mažesnėse gyvenvietėse, bet modernizuosime ir naudojamas nuotekų sistemas. Mažose gyvenvietėse kol kas yra daugiausiai rūpesčių, bet problemoms spręsti ketiname ieškoti optimaliausių variantų: galbūt kai kur bus galima sukurti uždaras nuotekų valymo sistemas, kitur gal sujungsime su centralizuotomis sistemomis – svarbiausia efektyviai panaudoti ES paramą. Esame tarp pirmūnų – ketiname šią poziciją ir išlaikyti“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Šiuo metu Lietuvoje didžiausia problema - nuotekų tvarkymas gyvenvietėse, turinčiose iki 2000 gyventojų, nes tokio dydžio gyvenvietės neturėjo galimybių pasinaudoti ES parama diegiant nuotekų tvarkymo sistemas. Atsižvelgiant į tai, 2014–2020 metų ES finansinėje perspektyvoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens kokybės gerinimui tokiose gyvenvietėse.
Nuotekų valymo procesą galėsime stebėti internetu
Šioje ataskaitoje įvertinti ir ES valstybių sostinių nuotekų išvalymo rodikliai. Lietuvos sostinė yra viena iš 11 miestų (Amsterdamas, Atėnai, Berlynas, Bratislava, Kopenhaga, Helsinkis, Madridas, Paryžius, Stokholmas, Viena ir Vilnius), kuriame nuotekų tvarkymo sistema 100 proc. atitinka direktyvų reikalavimus.
2012 m. duomenimis, Lietuvoje visiškai išvaloma apie 93 proc. nuotekų, nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis sudarė apie 7 proc. 2002 m. visiškai išvalytų nuotekų kiekis sudarė tik 21 proc.
Pasiekti šiuos rezultatus padėjo nuotekų tvarkymo sistemos finansavimas ES lėšomis. Nuo 2000 iki 2013 metų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą investuota apie 2,9 mlrd. Lt. Iš 2007–2013 metų ES finansinės perspektyvos skirta 1,5 mlrd. Lt. Šios lėšos buvo skiriamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemoms (vamzdynams ir alternatyvioms nuotekų tvarkymo sistemoms) sukurti ir rekonstruoti.
Lietuva nuo 2013 m pradžios prisijungė prie Europos Sąjungos šalių grupės, kurios nuotekų tvarkymo sistemas perkels į elektroninę erdvę.
Įgyvendinus šį Europos Komisijos finansuojamą projektą, kiekvienas gyventojas, turintis prieigą prie interneto, galės matyti miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, stebėti išvalomų nuotekų kokybę, koks kiekis nuotekų išleidžiamas į sistemą, kokios kokybės ir kur išleidžiamos nuotekos į aplinką. Šį projektą finansuoja Europos Komisija.