Daugiausiai išgaunama durpių ir smėlio
Geologo žodžius patvirtina ir statistiniai duomenys. Daugiausiai per praėjusius metus augo durpių gavyba. Jų išgauta 2897 tūkst. kubinių metrų. 2012 metais šis skaičius siekė 2182 tūkst. kub. m.
Nelegalus žemės turtų kasimas - retas reiškinys
Aplinkos ministerija neseniai išplatino žinią, kad Lietuvos geologijos tarnyboje atsiras naujas poskyris, kuris prižiūrės naudingųjų iškasenų gavybą. Kaip pabrėžia Lietuvos geologijos tarnybos vadovas, naujų etatų tam įsteigti nereikėjo, tiesiog buvo peržiūrėti esami vidiniai resursai.
„Nebus naujų griežtesnių teisės aktų, tiesiog išgryninome funkcijas. Nėra kuriami nauji etatai, tuos pačius perskirstėme ir suformavome Žemės gelmių naudojimo priežiūros kontrolės poskyrį. Jis išduos leidimus naudoti išteklius“, - paaiškino J. Satkūnas.
Paklaustas, ar naujas skyrius suformuotas ir dėl būtinybės atidžiau kontroliuoti leidimų išdavimą ir išvengti galimų piknaudžiavimo atvejų, geologas teigė, kad piknaudžiaujančių gamtinių išteklių gavyba ir iki šiol nebuvo daug. Tokių atvejų pasitaikydavo tik vienas, kitas.
„Piknaudžiavimo atvejų legalioje kasyboje praktiškai nėra, gal nebent būna kokių nukrypimų nuo naudojimo projekto, bet mes juos nagrinėjame. Tačiau jie būna nežymūs. Visi legalūs kasėjai legaliai kasa ir jokių piknaudžiavimo atvejų nėra nustatyta. Aišku, pasitaiko vienas kitas atvejis nelegalios kasybos, kai kasama be naudojimo projekto, be leidimo. Tai smulkų ūkį turintys žmonės, kurie bando kažką pasikasti – tokiu atveju turi būti mažasis karjeras suformuotas, jis neturi užimti daugiau kaip pusės hektaro ir nebūti gilesnis nei du metrai. Tokius dalykus dažniausiai fiksuoja Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, o paskui mes esame pakviečiami ir matuojame, kas yra iškasta ir t.t.“, - sakė J. Satkūnas.
Kokios galimybės atrasti naujų išteklių?
Nors šiuo metu daugiausiai išgaunama tradicinių gamtinių išteklių, nemažai vilčių siejama su sapropeliu (dumblingomis nuosėdomis, susidariusiomis gėlų, stovinčių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, kūdrų) dugne - red. past.) bei anhidritu (mineralu, savo savybėmis primenančiu gipsą, naudojamu statybose - red. past.). Keli sapropelio telkiniai jau yra išžvalgyti, apie tai yra rašęs ir GRYNAS.lt.
„Yra išduoti keli leidimai, bet iki realios gavybos dar neprieita. Dar tik paruošiamasis darbas vyksta, bet yra labai suinteresuotų sapropelio išgavėjų, kurie norėtų, kad ši žaliavos rūšis būtų išgaunama“, - patvirtino J. Satkūnas.
Geologo teigimu, atvykusi tarptautinė audito komisija iš Jungtinės Karalystės šį telkinį patvirtino kaip tinkamą eksploatuoti ir konstatavo, kad anhidrito gavyba gali būti sėkmingai vystoma.
„Anhidrito klodas yra išplitęs beveik visoje pietvakarių Lietuvoje, bet prie Garliavos yra palankiausios sąlygos jį išgauti, jis yra jau seniai ištirtas“, - sakė J. Satkūnas, pridurdamas, kad lengvesnę anhidrito gavybą toje vietoje sąlygotų jo buvimas arčiau žemės paviršiaus ir geresnė infrastruktūra – arti yra geležinkelis, palankesnės galimybės žaliavos transportavimui ir pan.
Paprašytas pasvarstyti, ar Lietuvoje yra teorinių galimybių atrasti naujų žaliavų telkinių apie kuriuos mes galbūt net nežinome, geologas teigė, kad keliuose gręžiniuose yra aptikta vario, molipdeno apraiškų.
„Didelis geležies klodas yra ištirtas prie Varėnos. Reikėtų užbaigti derinti detalųjį planą ir investuoti į šachtos statybą, tačiau ten yra jautri ekologinė situacija“, - sakė pašnekovas.
Tirs kraterius
Lietuvos geologijos tarnyba jau anksčiau yra skelbusi, kad kartu su Vilniaus universitetu vykdys projektą, kurio metu bus ieškoma naujų kraterių Lietuvos teritorijoje. DELFI yra rašęs, kad Sibire, esančiame Popigajaus krateryje, mokslininkams pavyko atrasti didžiulius klodus deimantų, kitur, pavyzdžiui, Estijoje krateriai pasitarnauja kaip turizmo objektas.
„Teoriškai galime (dėti viltis – red. past.), bet kol kas nėra nieko surasta. Kai kuriose pasaulio vietose meteoritiniuose krateriuose randama ir nuo smūgio susidariusių deimantų. Mūsų nustatytas krateris prie Druskininkų (Mizarų krateris) yra kristaliniame pamate, labai senas ir paviršiuje nematomas. Jis gal ir galėjo sužadinti lūžių aktyvumą ir galima susieti, kad dėka jo Druskininkuose yra mineralinio vandens telkinys. Seisminiais metodais mūsų naftininkai aptiko kraterį Vakarų Lietuvoje, bet reikalingas yra gręžinys, kad būtų galima nustatyti, ar tikrai ten yra meteoritinė stuktūra ar smūginis krateris ar kokia kita struktūra“, - aiškino J. Satkūnas.
Dideles viltis sieja su skalūnais ir geotermine energija
Vis dėlto Lietuvos geologijos tarnybos vadovas atskleidžia, kad daugiausiai vilčių yra siejama su skalūnų dujų žvalgyba ir tyrimais.
„Kiekvienas gręžinys, ar duos ar neduos angliavandenilių, duoda naują geologinę informaciją. Galime dar tikėtis atrasti įvairių nežinomų dalykų. Į šią geologinę informaciją daug investuojama, nes ji turi didžiulę vertę. Juo labiau, kad jeigu skalūnų angliavandenilių darbai vyktų, jų kažkiek būtų išgauta, paskui tuos pačius gręžinius labai sėkmingai galima panaudoti giliąjai geoterminei energijai išgauti. Gręžiniai kainuoja daug milijonų litų, jie - labai brangi investicija, taigi išgavus angliavandenilius, tuos pačius gręžinius būtų galima šiek tiek pagilinti ir pasiekti karštuosius granitus.
„Pasiekus karštas uolienas į jas galima pumpuoti vandenį, vanduo sušyla, temperatūra gali siekti ir 150 laipsnių – taigi išeina nuolatinis nebranduolinis veikiantis reaktorius. Tai būtų perspektyvu. Tokiuosi, kad visuomenė pakeis savo požiūrį į angliavandenilių -skalūnų gavybą ir ji bus sėkmingai plėtojama“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.