Pasyviu pastatu laikomas toks, kurio vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus sunaudojama vos 15 kWh ar dar mažiau. Pristatytojo namo šildomas plotas – 167 kv. metrai, šilumą tiekia ir karštą vandenį ruošia specialus šilumos siurblys. Per metus kaštai šiam namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti sudarys ne daugiau kaip 320 eurų.
Daug priemonių apšiltinimui, langai su trijų stiklų paketu, rekuperatorius vėdinimui ir šilumos siurblys – toli gražu ne viskas. Pasak pristatytąjį namą projektavusio architekto Rimvydo Adomaičio, pasyvus pastatas – tai daugelio tarpusavyje suderintų elementų visuma, kuri pasiekiama sudarant ir nagrinėjant skaitmeninį jo modelį remiantis įvairiausia informacija: pradedant miškelio, esančio už 100 metrų, medžių tipu bei aukščiu ir baigiant lango stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio rodikliais.
Pasyvaus namo nereikėtų painioti su pastatų energinio naudingumo klasėmis. Nors pasyviems namams keliamus reikalavimus galima pasiekti statant A ar aukštesnės klasės namus, tačiau jie nėra laikomi pasyviais tol, kol negauna Vokietijos pasyvaus namo instituto patvirtinimo – sertifikato. Pristatytasis namas – jau trečiasis pasyvus pastatas Lietuvoje, turintis tokį sertifikatą. Pirmasis 2011 m. jį gavo visuomeninis pastatas, antrasis – gyvenamasis dvibutis namas 2012 m.
Kad pasyvių namų Lietuvoje daugės, rodo, pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio, didėjanti energiškai efektyvios statybos ekspertų paklausa. Ši asociacija, rengianti sertifikuotus pasyvaus namo planuotojus ir vystytojus, siekia užkrėsti visuomenę pasyvaus namo „virusu“.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (17)