Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas bei gamtininkas Selemonas Paltanavičius prieš kelias dienas straipsnyje rašė, kaip svarbu atskirti skirtingų rūšių antis – neatpažinus ir iššovus į cyplę, smailiauodegę, šaukštasnapę antį gali būti padaryta didžiulė žala ir taip menkai jų populiacijai.
Gamtininkas vylėsi, kad šio patarimo daugeliui neprireiks – medžiotojai retai medžioja vandens paukščius, o prieš 30 metų ištirta, jog vis dėlto dauguma jų laimikio – didžiosios antys.
Sumedžiojamų ančių skaičius kas sezoną auga
Tačiau anonimiškai į redakciją paskambinusi ornitologė tikino, jog kasmet iššaudoma nemažai nykstančių rūšių. Pasak moters, patys medžiotojai pripažįsta, jog nespėja įsižiūrėti į paukštį, pirmiausia paleidžia šūvį, tuomet tikrina, kam jis kliuvo.
Pagal statistiką, 2012-2013 metų medžioklės sezono metu nušauta beveik 13,5 tūkstančio didžiųjų ančių – 338 daugiau nei praeito medžioklės sezono metu. Antra dažniausiai medžiojama rūšis – slankos. Jų nušauta per 700, maždaug 200 daugiau, nei per praėjusį sezoną.
Rudgalvių ančių, rudgalvių ir dryžgalvių kryklių sumedžiojama po 100 – 280 per sezoną, tačiau visų šių rūšių sumedžiotų paukščių skaičius buvo kiek didesnis, nei 2011 – 2012 metų medžioklės sezoną. Vienintelio laukio, kurio praėjusiame sezone sumedžioti 106 individai, nušauta ketvirtadaliu mažiau paukščių. Daugiausia ančių nušovė Vilniaus, Marijampolės ir Šiaulių regionų medžiotojai.
Siūlo įvesti papildomus egzaminus
L. Raudonikis atskleidė, jog neretai saugomų rūšių ir įprastų rūšių antys gyvena tame pačiame tvenkinyje.
„Antis kryklė, didžioji antis – leidžiamos medžioti. O štai pilkoji antis nuo jų skiriasi tik dydžiu. Tačiau skrendant sunku įvertinti paukščio dydį. Ančių medžioklės specifika tokia, kad turi sureaguoti per sekundę ir šauti, nes kitaip nenušausi. Taigi medžiotojai tikrai turėtų būti įsigilinę į ančių pažinimo požymius. Norėdamas, žinodamas kur žiūrėti, gali ir per sekundę atpažinti – ta rūšis, ar ne ta“, - teigė L. Raudonikis.
„Į ančių rūšių kursus eitų tie, kas aktyvūs ir tikrai tos rūšies medžioklėm domisi. Nes ir šiaip medžiotojai prisipažįsta, kad mažai kas tas antis medžioja. Ir kokia prasmė medžioklės taisyklėse įvardinti rūšį, jei žmogus jų neatskiria? Medžiojamų ančių yra apie 5-6 rūšis. Kai žiūri paveiksliuką – yra vienas dalykas, kai skrenda – kitas. Praėjusiais metais išleidome tokį vadovą paukščiams pažinti. Ir medžiotojai perka, sako: „oi, kaip gerai, aš visai ančių neskyriau“, - kalbėjo ornitologas.
Jis svarstė, jog medžiotojams, siekiantiems medžioti antis, galėtų galioti tokia pati sistema, kaip ir siekiant medžioti trofėjinius gyvūnus: Dėsto, jog „mes gi atskiriam“, paprašai pasakyti kokį požymį, kuo skiriasi, pavyzdžiui, želmeninė žąsis nuo baltakaklės. Arba nuo pilkosios. Ir tada tik „mikt, mikt“. Kadangi yra ne daugiau nei 10 medžiojamų paukščių rūšių, tuos požymius tikrai galima išmokti ir reikėtų žinoti kaip poterius“.
L. Raudonikis prisiminė neseniai lankęsis balose prie Švenčionių, ir pastebėjęs pakilusiame didžiųjų ančių būryje vieną šaukštasnapę antį su jaunikliu.
„Tos antys, kol neišskrenda, laikosi visos kartu. Jeigu tu jų neatskiri, tai ir neatpažinsi. Tų požymių niekas nemoko . Latviai išleido tokį kišeninį paukščių apibūdintoją – antis skrydyje ir anties sparno nuotrauka. Sparnai tam, kad nors nušovęs galėtum atpažinti, kokia tai rūšis. Gal tada bent jau pagrauš sąžinė. Na, mūsų išleistas paukščių vadovas ne visai kišeninis“, - kalbėjo ornitologų draugijos vadovas.
Medžiotojų atstovas: ir taip laikomas 1,5 tūkst. klausimų testas
„Ponas ornitologas, kuris jums šitaip šnekėjo, nežino, kad tokius testus medžiotojai laiko, - teigė LMŽD atstovas. - Ten yra 1,5 tūkst. klausimų kompiuterinis testas, skirtas visiems gyvūnams. Antis nėra koks nors išskirtinis gyvūnas, o medžiotojas privalo atpažinti bet kurį šaunamą gyvūną. Medžioklės taisyklėse juk yra punktas „draudžiama šauti į neatpažintą gyvūną“.
Taigi siūlant tokias idėjas (papildomo testo, - red. past.), reikia susipažinti su tuo, kas jau yra.“
Jis patvirtino, jog trofėjinius ragus turinčių žvėrių medžioklei laikomas papildomas testas, tačiau nematė reikalo apkrauti medžiotojus dar vienu žinių patikrinimu.
Ornitologus pasiuntė į Vakarus
„Ta problema dirbtinė ir išpūsta. Organizuoti dar kažkokius specialius mokslus, kai šia medžiokle domisi toks menkas procentas medžiotojų... Nesakau, kad nebūna klaidų. Kam nepasitaiko kelių eismo taisyklių pažeisti? Ar darbo saugos taisyklių? Tačiau net ir patys ornitologai, vargu ar visada gali tą antį atpažinti. Man regis, bandoma kurti problemą ten, kur jos nėra. Ančių medžioklių populiarumas pas mus yra niekinis. Europa mus užverčia visokiais nurodymais ir direktyvom. Bet kolegos iš Vakarų šalių tuos paukščius medžioja ne tūkstančiais, kaip mes, o milijonais. Taigi ornitologai galėtų nukreipti savo pastangas į Vakarus ir į Pietus. Ten medžiojami žiemojantys paukščiai“, - teigė E. Tijušas.
Paklaustas, kodėl lietuvių medžioklių nedomina antys, E. Tijušas teigė, jog vakariečiai ir rytiečiai turi mažiau stambiosios faunos, todėl mėgaujasi vandens paukščių medžioklėmis. Lietuvoje medžioklės tradicijos kiek kitokios, labiau mėgstama kanopinių ir kitų stambių žvėrių medžioklė.
Vis dėlto, E. Tijušas prisipažino, jog pats yra aistringas ančių medžiotojas ir 30-metį jam teko vos keletą kartų suabejoti, kokia antis kyla nuo vandens telkinio.
Medžiotojams reikėtų iliustruoto ančių vadovo
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus teigimu, oficialių tyrimų, kiek medžioklių metu nušaunama retų rūšių, nėra.
Visgi Aplinkos ministerijos atstovas nepritarė idėjai pritaikyti naują egzaminą medžiotojams ir pasiūlė kitą kompromisą: „Mes prieš kiekvieną medžioklės sezoną atkreipiame medžiotojų dėmesį į tai, ką galima medžioti. Vandens paukščių medžioklė yra tokia nereikšminga, kad dar kažką įtarinėti, nėra pagrindo. Medžiotojai juk ir lizdavietes įrengia, ir reguliuoja plėšrūnų gausą. Ornitologų draugija galėtų paruošti ir Medžiotojų bei žvejų draugijai pateikti metodinę medžiagą, na, kokį nors dvilapį, kortelės dydžio, kurį medžiotojai paskui tarp savęs išsiplatintų. Ten galėtų būti antys medžiojamos ir nemedžiojamos skrydžio metu – tiesiog ančių siluetai. Reiktų tokios medžiagos“, - teigė S. Paltanavičius.