Plastikų gamybai pasaulyje suvartojama apie 8–10 proc. visos mūsų planetoje išgaunamos naftos. Vieni iš populiariausių plastiko produktų – pirkinių maišeliai, kurių kas sekundę pasaulyje sunaudojama apie 160 tūkstančių. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2017 m. kiekvienas mūsų šalies gyventojas vidutiniškai sunaudojo 260 plastikinių pirkinių maišelių – per metus Lietuvos gyventojų sunaudojamais maišeliais būtų galima padengti visą valstybės plotą.
„Dar prieš kelerius metus plastikinis maišelis buvo vienas populiariausių lietuvių pirkinių po loterijos bilieto. Blogiausia, kad dauguma maišelių yra panaudojami vos kartą, tik 1 proc. jų perdirbama, tad galima teigti, kad plastikiniai maišeliai yra viena dažniausių komunalinių atliekų šalyje“, – pasakodama apie plastiko gaminių žalą pabrėžia I. Budraitė.
Vietoj plastiko maišelių – maistas gyvūnams
Anot Žaliosios politikos instituto direktorės, daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių kūrimo srityje gamintojai jau dabar sparčiai pažengė į priekį. Sąmoningi pirkėjai jau gali rinktis iš įvairių medžiagų – popieriaus, tiulio, drobės, džiuto, lino, medvilnės, sintetikos ar tiesiog audinių atplaišų – pagamintus maišelius. Galima įsigyti ir iš natūralaus krakmolo bei augalinių atliekų pagamintus maišelius, kurie irdami gali tapti tiesiog maistu gyvūnams. Labai populiarūs tampa sulankstomi medžiaginiai maišeliai, kurie neužima daug vietos, juos paprasta nešioti tiesiog kišenėje, rankinuke ar kuprinėje. Populiarėja medvilniniai tinkliniai maišeliai ar pinti krepšiai, o ateityje, neabejoja pašnekovė, matysime vis daugiau ir įdomesnių daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių ar krepšių. Tuo labiau, kad visuomenė jau keičia apsipirkimo įpročius – šią vasarą „Lidl“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 76 proc. pirkėjų teigia ir dabar atsinešantys daugkartinius arba jau naudotus plastikinius pirkinių maišelius.
Kaip viena iš alternatyvų dažnai minimas platesnis bio-plastiko naudojimas, tačiau pasak I. Budraitės, ši medžiaga susilaukia ir kritikos, mat iš jos gaminamoms prekėms suirti reikia ypatingų sąlygų, o susiskaido ji į toliau aplinkai ir žmogaus sveikatai kenkiantį mikroplastiką. Nors plastikinių pirkinių maišelių alternatyvų jau dabar yra nemažai, nuo masiško jų naudojimo kol kas stabdo kaina.
„Tam, kad būtų pasiekti reikšmingi pokyčiai, turime pasiūlyti vartotojui prieinamą ir patogią alternatyvą plastikui. Šie gaminiai kol kas kainuoja daugiau, jų paklausa dar labai maža. Bet jau žinome, kad pirkėjams naudojant daugkartinius maišelius ženkliai sumažėja susidarančių atliekų kiekis. Europos Komisijos duomenimis, naudodamas daugkartinį maišelį, europietis nuo patekimo į sąvartyną per 5 metus išsaugo 1000 plastikinių pirkinių ir lengvųjų maišelių, skirtų supakuoti biriems, sveriamiems maisto produktams, vaisiams, daržovėms“, – teigia I. Budraitė.
Daržovės medžiagoje ir valgomi vandens buteliukai
Dalis apsipirkimo ateitį pakeisiančių inovacijų dar tik plėtojamos, tačiau pozityvių ženklų dėl jų ateities jau yra. Pasaulyje nemažai pavyzdžių, kai naujovės prigyja, pavyzdžiui, JAV vienas gerai žinomas tinklas neseniai iš prekybos tinklo išėmė plastikinius šiaudelius bei iš polistireno putų pagamintus dėklus mėsos įpakavimui, o vietoj to naudoja visiškai kompostuojamų medžiagų tarą.
Būtent kalbant apie jas, žmonių apsipirkimo įpročiuose laukia bene reikšmingiausi pasikeitimai, t. y., norima atsisakyti ir lengvųjų plastikinių maišelių, į kuriuos įprasta susidėti sveriamas prekes, daržoves, vaisius. Pasak specialistų, alternatyvų išties yra – be plastiko galima apsieiti net norint „supakuoti“ vandenį – jau sukurti iš gelio gaminami valgomi buteliukai.
„Dabar jau galime įsigyti daugkartinio naudojimo maišelių iš lengvai plaunamų, orui laidžių ir daug kartų panaudojamų medžiagų. Sąmoningi pirkėjai jų naudoja vis daugiau, kol kas daugelį dar atbaido kaina, tačiau prasidėjus masinei gamybai dėl mažėjančios savikainos juos vis dažniau turėtume pamatyti ir parduotuvėse“, – inovacijas apžvelgia Žaliosios politikos instituto direktorė.
Maišeliai iš smėlio ir valgomi šaukštai
Gali būti, kad birius produktus parduotuvėse ateityje dėsime į daugiausiai iš smėlio gaminamus ir užsienyje jau populiarius silikoninius maišelius. Jie puikiai tinka sandėliuoti produktus šaldytuve, yra skirtingų spalvų, todėl lengva rūšiuoti maistą, taip pat juose įdėtą maistą galima šaldyti, šildyti mikrobangų krosnelėje, plauti indaplovėje.
Vis daugiau alternatyvų sukuriama ir vienkartiniams plastiko indams bei įrankiams pakeisti. Rinkoje jau įprasti ir paplitę mediniai, bet yra net valgomų vienkartinių įrankių. Jie gaminami iš įvairių augalinių pluoštų, pavyzdžiui, kviečių sėlenų, grybienos, akmens popieriaus, palmių ar bananų lapų, bambuko.
Nors daugelio alternatyvų plastikui tvarumas nevienareikšmiškas – dėl geografijos ir gamybos niuansų paliekamas didelis anglies dvideginio pėdsakas, kai kurios plastiką keičiančios medžiagos suyra tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, pramoniniame komposte ir pan., tačiau jau dabar yra akivaizdu, kad nykstant plastikui patirtis ateities parduotuvėse gerokai keisis.
„Bėgant laikui vienkartinis įpakavimas bus visiškai išstumtas iš prekybos – anksčiau ar vėliau tai turi įvykti, tačiau pradėti reikia nuo visuomenės sąmoningumo ugdymo, o tam, kad būtų pasiekti reikšmingi pokyčiai, turime pasiūlyti vartotojui prieinamą ir patogią alternatyvą“, – apie neišvengiamus pokyčius kalba I. Budraitė.
Vienkartinių plastiko maišelių atsisako jau šiemet
Šių vasarą prekybos tinklo „Lidl“ atlikto tyrimo duomenimis, net 86 proc. apklaustųjų mano, kad plastiko vartojimas yra labai didelė žmonijos problema. Be to, išėmus vienkartinius plastikinius pirkinių maišelius iš prekybos, jie noriai naudotų tik daugkartinio naudojimo maišelius – juos turinčių pirkėjų padaugėtų beveik penktadaliu. Prekybos tinklas iki šių metų pabaigos įsipareigojo atsisakyti vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių – juos pakeis kiti tvaresni kūrybiniai sprendimai.
„Iš savo asortimento jau pašalinome vienkartinius plastikinius indus bei šiaudelius. Alternatyvius produktus žmonės jau dabar noriai perka ir naudoja, tad esame įsitikinę, kad visai atsisakius plastikinių pirkinių maišelių, daugkartinių maišelių naudojimas taps įprastas. Dedame visas pastangas, kad mūsų pirkėjams būtų kuo didesnė motyvacija keisti savo įpročius ir prisidėti prie aplinkosaugos. Tam tiesiog tereikia reikiamo postūmio, o plastikinių produktų alternatyvų paplitimas Lietuvoje – tik laiko klausimas“, – teigia „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.