Viduryje draustinio – daugiabutis
Draustinyje, pasak įstatymų, draudžiama pasistatyti net palapinę, tačiau viskas yra visai kitaip, jeigu statai daugiabutį. Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, Žolyno g. 57 dygsta reto įžūlumo objektas – didžiulis daugiabutis. Nors naujos statybos draustinyje griežtai draudžiamos, galima atstatyti tik senas sodybas ir maksimalus užstatymo plotas gali būti tik 300 kv. m, o šis daugiabutis statomas vietoj senos mažytės sodybos, statinio užstatymo plotas GRYNAS.lt šaltinių teigimu yra galbūt net daugiau negu 1000 kv. m, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą tokioms statyboms.
Oficialiai statinys yra pavadintas dvibučiu, tačiau pradėjus kilti statiniui, niekam nekilo abejonių, jog tai – daugiabutis. Buvo kreiptąsi į teismą. Statytojas yra UAB „Girios slėnis“, kurio vienintelis akcininkas, Registrų centro duomenimis, yra UAB „Senguva“ ir Ko. Pastarosios įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius yra Ignas Ivoškus. Su juo GRYNAS.lt susisiekti nepavyko.
Dėl daugiabučio vyksta teisminiai ginčai, Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo priėmęs sprendimą panaikinti statybos leidimą, įpareigojo statytojus pakeisti projektą ir į jį sumažinti iki 300 kv. m arba statinį nugriauti bei sutvarkyti statybvietę. Vis dėlto sprendimas buvo apskųstas.
„Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimas nėra įsiteisėjęs ir jo vykdymo terminai neskaičiuojami. Šis sprendimas atsakovo UAB „Girios slėnis“ buvo apskųstas apeliaciniu skundu. Šiuo metu civilinė byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Posėdis paskirtas 2016-05-31“, - laiške rašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Žolyno gatvėje – tikras piliakalnis
Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, Žolyno gatvėje pridygo ir daugiau keistų statinių. Viduryje miškų pastatyti didžiuliai, pilis primenantys, namai, daug kur yra užgrobta ir aptverta valstybinė žemė, nukasti, išlyginti šlaitai.
Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Žolyno g. 53 stovi didžiulis dvibutis kotedžas. Kelias link namo per valstybinę žemę yra užtvertas užtvaru, negana to, didžiulė teritorija šlaito už sklypo ribų yra aptverta tvora valstybinėje žemėje.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ne kartą minėjo, kad užtvarus ant viešų kelių valstybinėje žemėje verslininkams leidžia statyti, kad kiti ten negalėtų įvažiuoti ir nešiukšlintų. Todėl šis užtvaras greičiausiai taip pat yra "apsauga nuo šiukšlintojų".
Registrų centro duomenimis , sklypas priklauso dviem įtakingiems visuomenės veikėjams: verslininkui, buvusiam „Swedbank“ valdybos pirmininkui Antanui Daniui ir Linai Danienei bei teisininkui, advokatui Tomui Milašauskui ir Gabrielei Milašauskienei.
Dar vienas atvejis Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, Žolyno g. 59. Ten ant pačio šlaito stovi didžiulis dvibutis namas draustinyje, neaišku, ar nėra keistas reljefas. Be to, saugomų teritorijų įstatymas draudžia statybas šlaituose ir arčiau nei 50 m nuo jų apatinės bei viršutinės briaunos.
Namą dalinasi draustinio senbuviai gyventojai Saulius Akelis bei Danutė Akelienė ir ne taip seniai draustinyje įsikūręs verslininkas Egidijus Skužinskas bei Andželika Skužinskienė. Šioje vietoje jau seniau buvo nustatyta pažeidimų, žiniasklaidoje skelbta, kad statant namą buvo padaryta žala gamtai, sudarkytas draustinio šlaitas, tiesa, verslininkas atsipirko tik bauda.
Tačiau parko direkcijos nuomone, tokios didžiulios statybos draustinio teritorijoje yra legalios ir teisėtos. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad parkas dėl to nemato nieko blogo.
Draustinyje yra pastatytas ir dar vienas didžiulis namas Žolyno g. 57A, visai šalia dygstančio daugiabučio. Taip pat tvora galimai yra aptvertas per didelis šlaito plotas valstybinėje žemėje, o GRYNAS.lt žurnalistai, apsilankę vietoje, matė sklype deginant laužą, nors tai ne tik draustinyje daryti griežtai draudžiama.
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Zdislavas Skvarciany, kuris anksčiau buvo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius.
Tame pačiame Iškartų kraštovaizdžio draustinyje vienoje vietoje yra net kelios sodybos, tačiau vienas statinys savo dydžiu pralenkia kitus, tai Žolyno g. 79 esantis namas, kuris panašus į tikrų tikriausią dvarą, o draustiniuose maksimalus užstatymo plotas yra 300 kv. m. Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso įmonei „Architekton“, o jos vienintelė akcininkė ir direktorė yra architektė Loreta Grikinienė.
GRYNAS.lt žurnalistai, apsilankę sklype pasikalbėjo su jo gyventoju, kuris pasakojo, kad sklypą įsigijo jau su leidimu tokioms statyboms. „Bet jūs suprantat, kaip čia leidimai gaunami. Skaičiau Delfyje, kad nugriovė kažkokį namą neseniai parke, tai juokinga, paprasto žmogaus mažą namelį nugriovė, o šitų didelių pastatų niekas negriaus“, - pasakojo draustinio gyventojas.
Vienas įžūliausių atvejų draustinyje yra Žolyno g. 50. Šiame sklype yra aplink naudojamas didžiulis plotas valstybinės žemės. Yra sutvarkyta daug didesnė teritorija nei priklauso sklypui. Tačiau negana to, yra užtvertas kelias valstybinėje žemėje, pastatyta pavėsinė ir įrengtas daržas. Be to, draustinyje stovi didžiulis dvibutis namas.
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso verslininkui Artūrui Skaisgiriui ir garsaus lakūno, rašytojo, žurnalisto sūnui Jonui Herakliui Dovydaičiui.
Didžiausias paradoksas yra tas, kad visos statybos draustiniuose , kur statyti draudžiama, vyko legaliai ir verslininkai gavo visus reikiamus leidimus tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės, tiek iš parko direkcijos.
Dėl baseino draustinyje – keisti parko direktorės viražai
GRYNAS.lt jau aprašytuose sklypuose Žolyno g. 45, 49 ir 45B, kuriuose net namai stovi dalinai valstybinėje žemėje, yra ir dar vienas objektas, kuris privertė susipainioti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorę Vidą Petiukonienę. Sklypas dalinai patenka į Antakalnio kraštovaizdžio draustinį ir jame yra įrengtas baseinas, nors draustinyje nėra leidžiama kasti ar kitaip žaloti reljefą.
Parko direktorė V. Petiukonienė televizijos laidoje ir Seimo nariams Aplinkos apsaugos komitete skundėsi, kad yra vyriausiojo teismo sprendimas nugriauti baseiną, bet jis jau trejus metus kažkodėl nevykdomas. GRYNAS.lt kreipėsi į VTPSI su klausimu, kodėl teismo sprendimas nėra vykdomas šitiek metų, tačiau inspekcija neturėjo informacijos apie jokį teismo sprendimą. GRYNAS.lt žurnalistė patarė inspekcijai kreiptis į parko direktorę ir paklausti, kokį teismo sprendimą ji nuolatos mini, tačiau pati direktorė negalėjo suteikti daugiau informacijos apie mįslingą teismo sprendimą.
„VTPSI susisiekė su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktore V. Petiukoniene, tačiau parko direktorė negalėjo suteikti daugiau informacijos apie paklausime nurodytą teismo sprendimą nugriauti baseiną adresu Žolyno g. 45B, Vilnius. Informuojame, kad VTPSI neturi informacijos apie priimtą teismo sprendimą nugriauti nurodytą objektą ir nėra numačiusi atlikti jo griovimo darbų“, - GRYNAS.lt komentavo VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė.
Tuomet GRYNAS.lt redakcija kreipėsi į parko direktorę, klausdami, ar toks teismo sprendimas iš viso egzistuoja, ar ji tiesiog kalbėjo netiesą. Direktorė pateikė stulbinantį atsakymą, kad baseinas jau nugriautas.
„Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos darbuotojų 2005 metų surinktoje medžiagoje užfiksuotos neteisėtos baseino, esančio Žolyno g. 45, statybos. Po dvejų metų darytose nuotraukose jau matosi baigiamas griauti baseinas. Tai buvo direkcijos darbuotojų aktyvių veiksmų rezultatas. Prie to, kad šis nelegalaus statinys būtų nugriautas prisidėjo ne vien direkcija, bet ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri pagal kompetenciją vykdo statybų priežiūros kontrolę“, - komentavo V. Petiukonienė.
Parko direktorės teiginiai šiuo atveju atrodo keistai, nes GRYNAS.lt žurnalistai apsilankė vietoje ir nufotografavo sklype įrengtą baseiną, kuris stovi kaip stovėjęs ir nėra nugriautas.
Istoriniame draustinyje – draugiabučių kvartalas
Verkių regioniniame parke, Kalvarijų istoriniame draustinyje, kultūros paveldo teritorijoje taip pat iškilo gana keistas statinys – visas daugiabučių namų kvartalas „Verkių slėnis“, nors saugomų teritorijų įstatyme yra nustatyta nuostata, jog „paveldo objektų teritorijose draudžiama statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu“.
Įdomus faktas yra tas, kad GRYNAS.lt šaltinių teigimu, šį namų kvartalo projektą rengė pats Mindaugas Pakalnis, dabar einantis Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas, ginantis parko direktorę ir teikęs paaiškinimus dėl situacijos parke Seimo nariams. „Dirbu šiose pareigose tik dvi savaites. Tai kol kas jokių spaudimų nejuntu ir dar nei vieno projekto saugomoje teritorijoje nesuderinome“, - anksčiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetui sakė M. Pakalnis.
„Detaliojo plano sprendiniai numatė iš esmės pakeisti tiek teritorijos naudojimą, tiek ir architektūrinę išraišką, priderinti ją prie gretimybių. Detaliojo plano sprendiniais buvo suformuoti Trinapolio vienuolynų korpusų masteliui bei urbanistinės struktūros principams artimi gyvenamieji kvartalai. Griežtai reglamentuotas užstatymo aukštingumas numatytas toks, kad neužgožtų greta esančio vienuolyno komplekso, žemėjantis Verkių gatvės ir vienuolyno link. Užstatymo tankis nebuvo didinamas. Atliktas želdynų įvertinimas ir numatytas išsaugoti visus vertingus medžius“, - komentavo M. Pakalnis.
Pasak architekto, sprendimas pastatyti draustinyje naują gyvenamųjų namų kvartalą buvo tinkamas: „Tokį detalųjį planą suderino Vilniaus miesto savivaldybė ir visos valstybinės už aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą institucijos, patvirtino Vilniaus miesto Taryba. Esu įsitikinęs, kad detaliojo plano sprendiniai buvo adekvatūs ir užtikrino reikiamą gamtos ir kultūros paveldo apsaugą. Tokių buvusių pramoninių teritorijų konversija - grąžinimas į gyvenimą yra normali ir sveikintina praktika.“
Kvartalas buvo pastatytas vietoj buvusių pramoninių vandens valymo įrenginių, jį statė įmonė „Hanner“. Kultūros paveldo sargams šis kvartalas neužkliuvo, jie teigė, kad remiasi kitu įstatymu, kuriame nėra nuostatos, kad statybos kultūros paveldo teritorijoje yra draudžiamos, o saugomų teritorijų įstatymo nuostatas turėtų prižiūrėti pats parkas. Tačiau parkas statybas suderino.
„Mes remiamės Nekilnojamo kultūros paveldo įstatymu, kuris numato, kad draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu arba išvaizda nustelbtų kultūros paveldo objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Kultūros paveldo objektų saugojimo būdas yra kitoks nei gamtosaugos objektų. Įstatymas neuždraudžia statyti naujų statinių, nes paveldas yra tik tada paveldas, kai jis integruotas į gyvenimą. Kitu atveju arba tai aplinkosauga, arba muziejininkystė“, - GRYNAS.lt kalbėjo Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.
Paklaustas, ar saugomoje teritorijoje neturėtų būti išskirtiniai reikalavimai, kaip ir numato įstatymas, specialistas teigė, kad vienas įstatymas prieštarauja kitam: „Saugomų teritorijų įstatymo aš negaliu komentuoti. Aplinkosaugininkai, kurie viską draudžia, įsirašė kažką, kas jiems naudinga. Mūsų įstatymas žvelgia visai kitaip, yra toks prieštaravimas įstatymuose. Saugomose teritorijose yra problemų su nauja statyba. Yra problemų tarp dviejų institucijų su dviem įstatymais.“
Pavilnio draustinyje – didžiuliai pastatai
Pavilnio regioniniame parke esantis Ribiškių kraštovaizdžio draustinis taip pat kenčia nuo statybų. GRYNAS.lt jau anksčiau yra aprašęs ne vieną statinį šiame draustinyje, tačiau dabar paaiškėjo dar daugiau naujų statybų atvejų ne tik su didžiuliais pastatais, bet ir su valstybinės žemės užgrobimu.
Vienas įspūdingiausių atvejų yra Juodajame kelyje 19, kur vietoj mažo namo draustinyje pastatytas didžiulis pastatas ir garažas. Tačiau tai – tik pradžia, už sklypo ribų valstybinėje žemėje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iki garažo per valstybinę žemė asfaltuotas kelias. Be to, panašu, kad yra pakenkta gamtinėms vertybėms, šlaitui, aplinkui yra sulyginta valstybinės žemės teritorija, užsėta veja, šlaitas nukasinėtas ir jame prisodinta augalų.
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Astai Krasauskaitei, kuri internete prieinamais duomenimis yra Šiuolaikinės Odontologijos Centro vadovė ir žvejybos įrangos prekyba besiverčiančiam Mindaugui Vigraičiui bei Ingai Vigraitienei.
Dar vienas didžiulis namas Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje yra Juodojo kelio sodų g. 11. Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Valdui Redecki, valdymo konsultacijų ir mokymų bendrovės „OVC Consulting“ konsultantei Ingai Lepeškaitei bei marketingo specialistei Linai Vigraitei, jai priklauso didesnė dalis – pusė sklypo.
Ribiškių take 3, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje esantis didžiulis namas ir garažas taip pat atrodo keistai ir iš karto įvažiavus į draustinio teritoriją krinta į akis. Draustiniuose leidžiamas 300 kv. m užstatymas, tačiau specialistams kelia abejonių ar pastatas nebus didesnis. Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Natalijai Tumanovai ir Tatjanai Šišlovai.
Vilniaus miesto savivaldybė yra pradėjusi vidinį tyrimą dėl situacijos parke ir kol jis nesibaigė, situacijos dėl atskirtų statinių nekomentuoja.
Atvejus tiria institucijos
Po GRYNAS.lt tyrimų dėl įtartinų statybų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose specialią komisiją sudarė Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Komisija savo išvadas turės pateikti jau gegužės pabaigoje.
Statybas Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose tiria Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinė miškų tarnyba bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (Vilniaus RAAD).
Visi GRYNAS.lt aprašyti statybų atvejai buvo perduoti specialios komisijos specialistams ištirti.
Į rezervatą draudžiama įžengti, bet niekas to nekontroliuoja
Pavilnių ir Verkių regioninis parkas turi tik vieną griežčiausiai saugomą objektą – Kalnų gamtinį rezervatą. Tai nedidelė teritorija, kurioje yra saugomos vertingiausios augalų ar gyvūnų rūšys. Didžiojoje dalyje Lietuvos rezervatų lankymasis juose be parko darbuotojo apskritai draudžiamas.
„Kalnų gamtiniame rezervate neleidžiama naudoti gamtos išteklių, užsiimti kita ūkine veikla, netgi nepageidaujama lankytis jo teritorijoje“, - rašoma Pavilnių ir Verkių regioninių parkų puslapyje.
Tačiau šie gražūs žodžiai nėra užtikrinami. Tuo įsitikino GRYNAS.lt žurnalistai, nuvykę į vietą, kai rezervate, kur nereikėtų apskritai vaikščioti, žmonės vedžioja savo šunis, gyventojai, kurių namai ribojasi su rezervatu yra įsirengę net vartelius į mišką galiniame kieme. Rezervate daugybė išmintų takų, kai kur net atliekos.
Keisčiausiai atrodė miško kirtimai rezervate, GRYNAS.lt žurnalistai užfiksavo daugybę kelmų rezervato teritorijoje, nors tokia veikla yra griežtai draudžiama.
„Aš 30 metų čia gyvenu, niekada nežinojau, kad čia rezervatas. O dėl medžių, tai jie buvo prieš kelis metus, o dabar nebėra, nežinau, gal planuoja kažkas statybas naujas“, - pasakojo gyventoja.
Žmonės nėra informuojami apie šalia jų esančią griežčiausiai saugomą gamtos zoną. Dalis rezervato yra aptverta senučiuke tvora, tačiau joje nemažai plyšių, per kuriuos gali praeiti žmonės. Be to, GRYNAS.lt žurnalistai apvažiavę aplink rezervato teritoriją matė net tokių vietų, kai tvora yra perstumiama toliau ir įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė rezervate.
A. Zuokas gynė savo partijos narę
Nemažai draustiniuose atsiradusių namų buvo pastatyti buvusio mero Artūro Zuoko valdymo metais. Be to, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė yra A. Zuoko valdomos partijos narė ir sulaukė iš politiko palaikomų komentarų socialiniame tinkle, kuriame buvęs Vilniaus meras rašo, kad direktorė parkais rūpinasi lyg savo vaikais. GRYNAS.lt susisiekė su buvusiu Vilniaus meru, kuris įnirtingai gynė savo partijos bendražygę.
„Negali būti vienas vienintelis asmuo atsakingas dėl situacijos parkuose, daugelis teiginių yra ne jos kompetencijoje spręsti arba keisti, arba kontroliuoti. Tai tiesiog ne tuo adresu“, - kalbėjo A. Zuokas.
- Jūs sakote, kaltinimai ne tuo adresu, tai gal tuomet turėtų būti jūsų valdomos savivaldybės adresu?
- Neturėčiau aiškinti, kas kaip atsako. Kiekvienu atveju, kai yra išduodami leidimai, dalyvauja nuo 8 iki 15 institucijų. Kiekviena institucija veikia apibrėžtai pagal įstatymus. O nuo 2012 metų nebėra pavardės, kuri išdavė leidimą, nes veikia „Infostatyba“, kur kiekviena institucija derina projektus ir kai visos institucijos suderina, yra išduodamas leidimas.
- Jūs kaip buvęs Vilniaus vadovas, ar nepastebėjote, kad kažkas ten yra negerai, kai draustiniuose pilys dygsta?
- Nesu taip detaliai susipažinęs. Neabejoju, kad leidimas išduodamas, vadovaujantis įstatymais ir jeigu yra problemos dėl parkų, reikia koreguoti pirmiausiai įstatymus. Ir Seimo nariai tuo turėtų ir rūpintis. Be to, kada yra išduodamas leidimas ir pastatomas objektas, jį priima Statybų inspekcija. Tik ji gali užeiti ir patikrinti, įeiti į privačią valdą ir pažiūrėti ar nepastatyta per daug. Šioje grandyje dažniausiai ir būna piktnaudžiavimas: projektas suderinamas pagal įstatymus, bet statybų metu būna, kai privatūs asmenys pažeidžia projektą. Bet tai nieko bendro su ponia Vida neturi.
- Bet ponia Vida visuomet buvo arčiausiai, ar jūs ją taip ginate, todėl, kad ji jūsų partijos narė?
- Tikrai ne dėlto. Pas mus mėgstama žiniasklaidoje supaprastinimas, kai aš buvau pirmą kadenciją meru, ji jau vadovavo tiems parkams. Mano pavardė tekstuose dažnai paminima kontekste. Dauguma leidimų išduoti 2008 metais, kai Zuokas nebuvo nei meras, nei tarybos narys. O nuo 2012 metų leidimus išduoda „Infostatyba“, o ne Vida, ne meras, ne bet kuris kitas asmuo.
Kiti GRYNAS.lt aprašyti atvejai šiame parke
GRYNAS.lt jau rašė apie daugybę abejotino teisėtumo statybų atvejų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kai draustiniuose pridygo pilis primenančių turtingų verslininkų namų.
Po GRYNAS.lt tyrimų specialią komisiją pažeidimams parke nustatyti sudarė ir Aplinkos ministras K. Trečiokas. Į orą buvo pakeltas sraigtasparnis. Taip pat situaciją parkuose aiškinosi ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kurio nariai vyko į išvažiuojamąjį posėdį ir patys apžiūrėjo statybas parke. Vis dėlto iš prabangaus Gulbinų kvartalo buvo išvaryti net Seimo nariai.
Tačiau GRYNAS.lt žurnalistams pavyko iš paukščio skrydžio užfiksuoti visus Gulbinų kvartale esančius statinius. Taip pat žurnalistai atskleidė, kam priklauso šis prabangus kvartalas.
Žurnalistai neseniai aprašė istoriją parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Verkių g. 136, išdygo didžiulė pilis, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Statybas vykdė įtakingas verslininkas, tame pačiame parke turintis restoraną „Verkiai“, Linas Pučinskas. Tačiau tas atvejis toli gražu nebuvo vienintelis. GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74, kur buvo sulygintas šlaitas, išdarkyta miško paklotė valstybinėje žemėje, o sklype kyla didžiulis namas. Šias statybas vykdo prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė.
Taip pat GRYNAS.lt, išnagrinėjęs Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją žemėlapiuose, rado dar devynis įtartinus statybų draustiniuose atvejus, kai kuriais atvejais naudojama ir valstybinė draustinių žemė. Didžioji dalis šių atvejų siejama su įtakingais verslininkais, teisininkais bei visuomenės veikėjais.
Negana to, GRYNAS.lt buvo aprašęs ir vieną įžūliausių atvejų, kai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, kur naujos statybos yra draudžiamos įstatymu, atsirado du didžiuliai prabangių namų kvartalai „Rasų namai“ ir „Rasų slėnis“. Dar daugiau, ten galimai aptverta valstybinė žemė, o aplink sklypą yra aplinkosauginių pažeidimų. Tiesa, parko direktorė nieko blogo nemato ir gina šių kvartalų viduryje draustinio pastatymą, nes anksčiau ten buvo chemijos sandėliai.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.