Nerūšiuotos atliekos – triskart brangesnės
Patikrinimo metu buvo žiūrima, kaip statybų aikštelėse laikomasi atliekų apskaitos ir išrūšiavimo reikalavimų.
Į reidą išsiruošė dvi institucijos – Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra. Pirmoji reido stotelė – naujai statomas namų kvartalas Santariškėse. Čia apžiūrėję teritoriją inspektoriai konstatavo kelis pažeidimus. Pirma, atliekos nėra taip tvarkingai rūšiuojamos kaip galėtų būti. Antra, statybas vykdanti bendrovė neveda atliekų susidarymo ir jų šalinimo apskaitos.
Už rastus pažeidimus įmonei bus skirta administracinė bauda. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, atliekų apskaitos netvarkymas arba netinkamas tvarkymas užtraukia baudą nuo 28 iki 144 eurų. Gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės užtraukia baudą pareigūnams nuo 144 iki 579 eurų.
Kita vertus, nerūšiuotų atliekų pridavimas atliekų tvarkytojams kainuoja triskart brangiau nei išrūšiuotų.
Nors penki ar šeši atskiri konteineriai statybvietėje skamba gražiai, kiek tai yra praktikuojama realybėje? Paklaustas, kiek yra tekę patikrinimų metu matyti tokių pavyzdingų įmonių, inspektorius teigė, kad pasitaiko visko, tačiau yra tokių, kurie tai įgyvendinti sugeba. „Galbūt yra gavę baudų ar įspėjimų iš aplinkosaugininkų, arba tiesiog supratingai į šitą reikalą žiūri“, - sakė Vilniaus miesto agentūros inspektorius.
Pažeidėjas: bauda man atsieina pigiau
Antroji reido stotelė buvo Vanaginės sodų II-oji gatvė, įmonės „Pušynų slėnis“ statybvietė. Čia statomų namų teritorijoje buvo gausu šiukšlių – betono, medienos atliekų, komunalinių atliekų likučių, suverstų žemių krūvų. O už tvoros pamatytas dar baisesnis vaizdas – iškasta didelė duobė, į kurią supiltos mišrios atliekos. Dalis statybinių atliekų sandėliuojama net ne statybvietės teritorijoje, o bendroje sodų bendrijos valdoje. Tai yra valstybinės žemės sklypas.
GRYNAS.lt jis sutiko pasidalinti viena įžvalga, kodėl kartais labiau apsimoka susimokėti baudas už aplinkos nepriežiūrą, nei statybvietėje susidarančias atliekas išrūšiuoti ir atiduoti atliekų tvarkytojams.
„Pagal tai, kokios atliekos susidaro, statybvietėje turėčiau turėti penkis konteinerius, bet atliekų tvarkytojas jau po savaitės pradeda skambinėti ir sakyti, kad nori atliekas išvežti. Įsivaizduokite, makroflekso atliekoms turėčiau statyti atskirą konteinerį. Aš į jį sumetu dešimt bonkučių, už jų utilizavimą aš sumoku mažiausiai 100 eurų ir dar PVM. Ir tokia suma susidaro kiekvieną savaitę. Tokiu atveju aš geriau baudą susimokėsiu. Arba tuomet turi būti įpareigotos atliekas išvežančios įmonės, kad sudarytų galimybę ilgesniam laikui suteikti konteinerius, kad jie pilnai neprisipildę nebūtų išvežami kas savaitę pustuščiai. Man baudą susimokėti yra pigiau. Jeigu visi nori, kad viskas būtų gražu Lietuvoje ir tvarkinga (aš irgi už tai esu), turi būti padarytos sąlygos“, - sakė „Pušyno slėnis“ direktorius Vytis Palšauskas.
Baudos galėtų būti didesnės
Aplinkosaugininkas A. Masiokas, paprašytas pakomentuoti antro aplankyto statybos objekto situaciją ir nustatytus pažeidimus, GRYNAS.lt teigė, kad vienas didžiausių šios statybvietės trūkumų – tai, kad čia net nėra konteinerių.
Paklaustas, ką vis dėlto reikėtų keisti, kad statybvietėse būtų rūšiuojama pavyzdingiau, pašnekovas pripažino, kad, ko gero, iš tiesų reikėtų pagalvoti apie didesnes baudas: „Visos statybų įmonės, net ir mažų įmonių direktoriai, žino, kad reikia rūšiuoti, kad turi būti atskirti konteineriai skirtingoms atliekoms.
Galėtų Aplinkos ministerija taikyti didesnes sankcijas už tokius pažeidimus – didinti administracines baudas. Įmonėms sumokėti po keletą šimtų eurų baudas yra gana juokinga, kai patys konteineriai kainuoja tūkstančiais. Ir paskutinės aplankytos statybvietės pavyzdys rodo, kad geriau įmonė susimokės baudą, negu imsis vežti konteinerių, sudarinėti atliekų išvežimo sutartis ir pan. Didelis stabdis yra apribojimai iš atliekų tvarkytojų – jeigu konteinerį duoda tik savaitei ir turi iškart atiduoti bei susimokėti nesvarbu, ar jis pilnas ar nepilnas“, - sakė A. Masiokas.
Vis dėlto paklaustas, kas atliekas rūšiuoja pavyzdingiau – mažos ar didelės statybų įmonės, - pašnekovas teigė, kad atvejų būna visokių.
„Daug kas priklauso ir nuo įmonės direktoriaus, kaip jis žiūri į aplinkosauginius reikalavimus. Yra didelių įmonių, kurios yra apsileidusios ir joms aplinkosauga yra paskutinėje vietoje. Kai kurie (direktoriai – red. past.) senyvo amžiaus, dar mąsto sovietiniu požiūriu – svarbiausia darbai, pinigai ir tik tada aplinkosaugos reikalavimai. Naujai susikūrusios jaunesnės įmonės labiau orientuotos į pripažinimo siekimą, sertifikatų gavimą. Jos daugiau kreipia dėmesio į sertifikavimus, atestacijas. Kai jau turi tokius pažymėjimus, nauda sugrįžta tik po tam tikro laiko“, - aiškino A. Masiokas.