Jėga brautis į privačią valdą – nevalia. Apsileidusios senutės kaimynams svyra rankos supratus, kad Lietuvos įstatymai neleidžia nieko daugiau padaryti, kaip tik gražumu prašyti ją apsiliuobti. Bet ką daryti tuomet, jei žmogus jų prašymo nesuvokia? Jam reikalinga socialinė ir psichologinė pagalba, pasakysite. Tačiau ji taip pat neteikiama, jei asmuo jos atsisako. Į užburtą nevilties ratą patekę Kaštonų gatvės 44 namo gyventojai prašo „Alytaus naujienų” pagalbos.
Visos institucijos tik atsirašinėjo
„Padėkite, jau nebegalime tverti. Smarvė, sklindanti iš pirmame aukšte esančio trečio buto, vimdo gyventojus ir su reikalais užsukančius žmones. Draugai ir giminės nebenori ateiti į svečius, mandagiai paaiškina, kad neįstengia pakelti laiptinėje tvyrančio dvoko, išmatomis nutepliotų sienų vaizdo. Dėl nevalyvos kaimynės kelis kartus kreipėmės į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrių, miesto policijos nuovadą. Ten mums atsakydavo, kad atliko patikrinimą, nustatė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnyje. Senutei buvo skirta 100 litų bauda.
Kai kreipėmės dar 2009 metais, tuomet taip pat buvo surašytas protokolas, byla išsiųsta nagrinėti Alytaus miesto savivaldybei. Iš jos specialistų gavome atsakymą, kad faktai pasitvirtino, Onai Vaitkevičienei surašytas nurodymas ir išaiškinta, jog ji privalo laikytis Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Po mėnesio patikrinus, trūkumai nebuvo pašalinti, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Po metų ir dar po metų vėl kreipėmės į savivaldybę. Valdininkai atsirašinėjo nustatę, kad Vaitkevičienė į savo butą pašalinių asmenų nesiveda ir negirtauja. Paaiškėjus naujų aplinkybių, patarė kreiptis į policiją. Rašėme ir Visuomenės sveikatos centrui, kitoms instancijoms. Visos tik atsirašinėjo, o mūsų padėtis nepasikeitė“, – pasakojo Kaštonų gatvės 44 namo gyventojai.
Jie kalbėjo tiesą. Jau vos pravėrus laiptinės duris tvoskė sunkiai pakeliama smarvė. Minėta gyventoja turi bjaurų pomėgį iš konteinerių tempti į butą įvairų šlamštą, tad į dvokiantį, sąvartynu paverstą būstą buvo sunku patekti ir dėl kraustuliais užversto tako. O. Vaitkevičienės siluetas daugiau panėšėjo į vaiduoklį. Kad tai žmogaus esama, išdavė pavymui byrančių išmatų kvapas. Kalbinama moteris nedaug tesugebėjo pasakyti. Keli nerišlūs sakiniai priminė skundą: kad ją skriaudžia jos turtą užvaldžiusi krikšto dukra, paliktų 200 litų nepakanka vynui. Išsamiau pasidomėjus šios moters gyvenimu, radosi pasvarstymų verta istorija.
Už gerą darbą – butas
Alytaus medvilnės kombinato darbuotojai senbuviai mena smagią verpimo gamyklos darbininkę Onutę. Ji ir verpė, ir kitas užduotis atliko. Už gerą darbą administracija jai skyrė vieno kambario butą. Tuomet dar Kavolynienės pavardę turėjusi moteris džiaugėsi pasijutusi besilaukianti. Deja, likimas gimusį kūdikį išsivedė, o vyras ją netrukus paliko. Onutė susirado kitą, abu ėmė gerti, radosi skolų už komunalinius mokesčius. Antras vyras mirė, sutuoktinė neturėjo už ką jo palaidoti. Tetai į pagalbą atėjo dukterėčia Gintarė (vardas pakeistas), 1999 metų vasario 2 dieną pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Buhalterinį išsilavinimą turinti jauna moteris, perėmusi butą, ėmėsi finansinių reikalų, kad kuo skubiau likviduotų beveik 10 tūkst. litų skolą.
Pirmiausia nauja buto savininkė stengėsi sumokėti mokesčius, mažinti skolą, o išgerti mėgstančiai tetai mėnesiui palikdavo apie 200 litų. Senolės sesuo, Gintarės mama, nepagailėdavo uogienių ir konservuotų daržovių, kitų sodo ir daržo gėrybių. Tačiau našlė vis labiau grimzdo į alkoholį, iš konteinerių tempė namo daiktus bei kitų gyventojų išmestą maistą. Kambaryje augo krūvos dvokiančio šlamšto. Ji buitinių atliekų pradėjo nebenešti į konteinerius, pylė pro langą į lauką, po langais didėjo atliekų kalnas. Jos nustotame rakinti bute benamiai po išgertuvių likdavo miegoti. Pasak gyventojų, trečiame bute jau kilo trys gaisrai, kuriuos, didelei laimei, pavyko laiku užgesinti.
„Gyvename tarsi ant parako statinės, nuolatinėje baimėje, kad apsems, padegs, užpuls parazitai. Sergantieji kvėpavimo ligomis nerimauja, kad apsileidėlės skleidžiamas ilgalaikis dvokas gali kelti dusulio priepuolius. Būdama apsvaigusi Onutė įkrito į kanalizacijos prieduobę. Ją užtiko santechnikas ir pasirūpino atgaivinimu. Aktyviai su jos nevalyvumu kovojame jau nuo 2008-ųjų, bet prošvaisčių nesimato“, – teigia bendrijos aktyvistai.
Medikų apžiūros vengia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojai apie O. Vaitkevičienės gyvenimą sužinojo tik iš redakcijos darbuotojų ir labai operatyviai ėmė veikti. Po kelių dienų skyriaus vyresnioji specialistė Dalia Semėnienė dėstė: „Buvome nuvažiavę. Šį darbą dirbu dvidešimt metų, bet dar nebuvau mačiusi tokio jovalo. Moteris, galima sakyti, palikta savavaliauti. Ji mums žadėjo susitvarkyti. Pakvietėme ją atvykti į skyrių pokalbio. Susisiekėme su buto savininke Gintare. Išsiaiškinome, kad jos teta nesilanko pas jokius gydytojus. Sprendžiau ne viena, visa specialistų komanda nutarė, kad moteriai reikia apsilankyti pas psichiatrą ir bendrosios praktikos gydytoją. Buto savininkė pažadėjo tetą nuvežti ir parvežti. Sutartą dieną dukterėčia senolės namie nerado“.
Specialistai dar ne kartą lankėsi jos namuose. Senutė kategoriškai atsisako eiti pas medikus, tvirtina, kad butą išsiliuobs. Svetimiems ji neleidžia daryti tvarkos, pati po du tris kartus kasdien linguoja iki konteinerio ir jau tik retkarčiais jame randa sau ką nors naudingo. Kaimynai dar nepastebi pagerėjimo, jų tikinimu, kol tokiu tempu visa nereikalinga bus išvilkta lauk, prireiks ne vienų metų.
Ar nėra kitos galimybės išvežti senutę rimtam gydymui, tada būtų galima priverstinai sutvarkyti butą, išdezinfekuoti. „Senutė turi pati norėti gyventi globos ar slaugos namuose. Be to, jai turi būti nustatytas nuolatinis specialiosios priežiūros (pagalbos) poreikis. Reikia pasiekti gydytojus, bet senutė vizito pas juos atsisako, nors akivaizdžiai matosi, kad ji stokoja ir fizinės sveikatos. Pastarojo vizito metu mačiau geresnį vaizdą, moteris jau buvo išsimaudžiusi, bet kambaryje dvokas baisus. Į jai nepriklausantį butą buvo įsileidusi draugą, kuris neturi gyvenamosios vietos“, – kalbėjo vyresnioji specialistė Remigija Akuockaitė.
Gyventojų manymu, tik dėl šio savo bičiulio moteris nenori eiti pas medikus, bijo, kad jos neišvežtų pasigydyti, nenori išsiskirti.
Paliko degančią viryklę ir bėgantį vandenį
Mus konsultavę teisininkai sako, kad teisinę atsakomybę už landyne paverstą butą, turi jausti ir tikroji jo savininkė Gintarė. „Aš ten nebūnu, įleidau gyventi tetą. Negi dabar išmesti elgetauti?“ – pokalbio pradžioje bandė gintis jauna moteris, bet, supratusi, kad situacija mums gerai žinoma, ėmė prašyti patarimo, ką jai daryti su tvarkingai nenorinčia gyventi teta.
„Ką galiu, tą padarau. Skolų ji neturi, bet nuolat prisidirba baudų, ir iš pensijos lieka tik mizeris. Štai neseniai apsivogė parduotuvėje. Ne duoną, ne maistą vogė, o vyną. Tenka mokėti 300 litų baudą ir dar antstoliams už jos išieškojimą. Kai gydėsi ligoninėje po to įkritimo į kanalizacijos prieduobę, butą išvalėme, dezinfekavome, bet ji greitai vėl prinešė šlamšto. Man jos gaila, tačiau išeities nematau. Dabar palaikau ryšius su socialiniais darbuotojais, jie užregistravo ją pas medikus, atvažiavau nuvežti – dvi valandas kieme laukiau, negrįžo. Nors butas nebuvo užrakintas, jame būti dėl blogo kvapo negalėjau. Pastarosiomis dienomis teta lyg gražiau atrodo. Norėjome ją į kaimą išsivežti – nenori. Patarkite, ką man daryti toliau, kur kreiptis, kad nei aš, nei gyventojai nekentėtų? – klausė Gintarė.
Pasak miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Genutės Platūkienės, skyriaus specialistės rodo iniciatyvą padėti, bet jų galias riboja įstatymai. Į gydymo įstaigas išvežti prievarta negalima, žmogus pats turi norėti.
Teisininkų teigimu, reikia keisti teisės aktus, kad daugiabučių namų administratoriams būtų suteikta teisė tramdyti butų savininkus, kurie kelia pavojų kitų butų savininkų sveikatai. Vokietijoje toks administratorius labai greitai išsprendžia problemą – pasamdo tvarkymo tarnybą ir buto savininkui pateikia sąskaitą už sutvarkymą. Kol nėra tokios tvarkos, redakciją konsultavęs teisininkas Gintarei pataria senolei pasamdyti prižiūrėtoją už tuos pinigus, kurie dabar tenka baudoms mokėti. Pašnekovas priminė skaudų atvejį Kalniškės gatvėje, kai nevalyvo gyventojo bute neseniai kilo gaisras ir žuvo 33-ejų metų žmogus. Kaimynų butai liko aprūkę, aplieti vandeniu, nes apsileidėlį savivaldybė buvo apgyvendinusi penktame aukšte. Šis atvejis – palankesnis tuo, kad pavojingas asmuo įsikūręs pirmame aukšte.
Namo gyventojai informavo, kad praėjusį šeštadienį O. Vaitkevičienė vos nesukėlė ketvirto gaisro. Ji su savo bičiuliu išėjo savais keliais palikusi degančią dujinę viryklę ir iš čiaupo bėgantį vandenį. „Jos elgesys jau nenuspėjamas“, – tikino kaimynai.