Gamintojai ir importuotojai į vidaus rinką kasmet pateikia daugiau kaip 21 tūkst. tonų alyvos, tačiau šios atliekos surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daug metų išlieka itin mažas – oficialiai jos sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais šalyje buvo perdirbta 27,4 proc. panaudoto tepalo, 2017-aisiais – 24 proc., 2018-aisiais – 24,5 proc., o 2019-aisiais – 23,1 procento.
„Didžiausią dalį, daugiau kaip 70 proc., sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti. Kadangi Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis panaudoto tepalo, alyvos atliekomis atsikratoma kitais neteisėtais būdais: ją sudeginant, išpilant, panaudojant darbo įrankių tepimui ar patalpų šildymui. Tokiu būdu šių atliekų turėtojai sutaupo lėšų, nes nemoka už panaudoto tepalo pridavimą atliekų tvarkytojams“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Pasak jos, kasmet naudotų tepalų kiekį išaugina ir kartu su importuojamais naudotais automobiliais patenkanti alyva, kurią taip pat būtina sutvarkyti.
„Alyvos atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje nesikeičia metų metus, o ši problema ypač išryškėja atėjus šaltajam metų sezonui. Su vėsesniu klimatu pastebimai mažėja ir alyvos atliekų pridavimas. Šį sezoną iki rekordinių aukštumų pakilusios energijos kainos taip pat atsiliepė panaudoto tepalo pridavimo kiekiams. Deja, bet turime pripažinti, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir tinkamai pasirūpina, kad panaudota automobilių alyva būtų tinkamai sutvarkyta“, – teigia pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras'“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Atliekos pridavimas kainuoja
Daugiausia automobilių atliekų susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse. Naudota alyva, kaip ir kitos automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, stiklas, kilimėliai, sėdynės ir kitos, rinkoje turi neigiamą vertę ir jų sutvarkymas kainuoja. Pavyzdžiui, autoservisui už vienos variklio, pavarų dėžės ir tepamosios naudotos alyvos tonos perdavimą atliekų tvarkytojui gali tekti mokėti nuo maždaug 130 iki 230 eurų.
Veiklos nedeklaruojantys ir nelinkę teisės aktų laikytis automobilių remonto ūkio subjektai netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų. Dėl to šios atliekos ne tik kad sudeginamos, bet ir šalinamos nuošalesnėse vietose, miškuose ar pakelėse ir tokiu būdu teršia mus supančią aplinką.
Teigiamą rinkoje turinčios atliekos, kaip akumuliatoriai, filtrai ar amortizatoriai, nesimėto bet kur, nes už jų pridavimą atliekų tvarkytojams mokamas atlygis.
Taisyklės, kurių būtina laikytis
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė primena pagrindines automobilių atliekų pridavimo taisykles.
Pirma taisyklė. Kiekvienas automobilių atliekų, įskaitant panaudoto tepalo, turėtojas (gyventojas, įmonė, servisas) turėtų šias atliekas perduoti licencijas turintiems atliekų tvarkytojams.
Antra taisyklė. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys privalo nemokamai priimti alyvos ir kitas automobilių atliekas iš asmenų, kuriems teikia savo paslaugas.
Trečia taisyklė. Kai gyventojas keičia automobilio tepalus ar kitas detales namuose, atliekomis taip pat būtina tinkamai pasirūpinti. Naudotą automobilių alyvą galima tiesiogiai nuvežti į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kiek alyvos atliekų priima savivaldybės atliekų surinkimo aikštelė ar kiek už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojui, galima rasti informaciją www.atliekos.lt. Šioje gyventojams skirtoje svetainėje taip pat yra autoservisų, registruotų Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir galimai tinkamai besirūpinančių visomis atliekomis, sąrašas.
Servisai gali kaupti jų veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
Keliamas pavojus
Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas.
Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Naudotas tepalas iš Lietuvos eksportuojamas perdirbimui į Lenkiją, Vokietiją, Suomiją.
Naudota automobilių alyva teršia aplinką ne tik dėl jame esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.
Gamintojų ir importuotojų asociacija visus metus vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Jų metu skatina autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą.