Aplinkosaugininkai pastebi, kad per šildymo sezoną užterštumas juntamas individualių namų rajonuose, nes kai kurie gyventojai patalpas šildo kūrendami bet kuo: senais baldais, drabužiais, avalyne, langų rėmais, plastiko pakuotėmis, ar atliekomis, apdorotomis lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis arba net cheminėmis medžiagomis apdorotais bėgiais.
Netinkamai kūrenamos atliekos labai teršia orą, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač kenkia savo sveikatai. Taigi jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų.
Departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus žmonėms išbarsčius, prie savo namų, sode, darže šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis.
Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija ypač kenksminga. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.
Jei pastebėjote neteisėtų atliekų deginimo atvejų, praneškite telefonu 112.