Suskaičiuojama apie 15 tūkst. įgriuvų
Karsto regiono pavadinimas kilęs iš regiono Slovėnijoje, vadinamo Kras, o Italijoje - Carso… Karstiniai reiškiniai vyksta tuomet, kai požeminis vanduo pradeda plauti tirpias uolienas ir po žeme atsiranda požeminiai urvai, kurie dažnai prisipildo gruntinio vandens. Palaipsniui tie urvai gali išdidėti ir virsti įspūdingomis požeminėmis ertmėmis, kurios, neatlaikiusios grunto svorio, įgriūva. Taip atsiranda tarpusavyje po žeme susisiekiančios įgriuvos, kurios palengvina teršalų kelią į gruntinius vandenius, teršalai požeminėmis ertmėmis gali ir sparčiau plisti.
Taigi, smegduobės tarsi tampa langu ir į gyventojų šulinius, nes per jas į gruntą patekę teršalai užteršia ir geriamąjį vandenį. O juk nemaža Lietuvos gyventojų dalis vis dar naudoja gėrimui šulinių vandenį.
Karsto reiškiniai Šiaurės Lietuvoje išplitę Biržų, Pasvalio, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, kurie sudaro daugiau nei 10 proc. Lietuvos teritorijos, o intensyvi karstinė zona apima 29,4 tūkst. hektarų Biržų ir Pasvalio rajonuose. Tačiau, pavieniai reiškiniai vyksta ir Kupiškio, Pakruojo ir Joniškio r., o bendra karsto reiškinių apimtų savivaldybių teritorija siekia 10,1 tūkst. kvadratinių kilometrų arba 15,5 proc. viso šalies ploto.
Smegduobės aptinkamos daugiau nei 700 kvadratinių kilometrų ploto Latvijos pasienio juostoje - nuo Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų. Vien naujesnių įgriuvų Lietuvoje suskaičiuota daugiau nei 8500, o iš viso jų esama net apie 15 tūkstančių.
Ragina skirti daugiau dėmesio
Daugelyje vietovių karstiniai reiškiniai ir dabar aktyvūs: didėja plyšiai ir požeminės tuštumos Tatulos upės baseino gipsinguose sluoksniuose, o žemės paviršiuje nuolat atsiveria pavojingos gilios smegduobės. Didžiausia nauja, 3,3 m pločio ir apie 1 m gylio smegduobė Biržų r. teritorijoje atsivėrė Padaičių kaime, nedidelės įgriuvos atsirado Biržų, Kirkilų, Karajimiškio, Daumėnų, Latveliškio kaimų laukuose.
Karstinio regiono, kaip Šiaurės Lietuvos gamtinę ekologinę būklę lemiančio veiksnio, problema pradėta rūpintis jau nuo 1975 m., o 1977 m. ir 1982 m. buvo priimti Ministrų Tarybos nutarimai, nustatantys ūkinės veiklos sąlygas karstiniame regione. Atkūrus nepriklausomybę, siekdama sumažinti Šiaurės Lietuvoje vykstančių procesų neigiamą poveikį aplinkai ir apsaugoti šio regiono vandenis nuo taršos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Aplinkos apsaugos reikalavimų ūkinei veiklai Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse aprašą. Šios programas įgyvendinimą koordinavo fondas „Tatula“, kuris vėliau reorganizuotas į viešąją įstaigą „Tatulos programa“.
Gamtos apsaugai trūksta teisinio reglamentavimo
Keičiantis Lietuvos Respublikos teisinei bazei, nuo 2006 m. požeminio vandens apsauga ir ekologinės žemdirbystės plėtra intensyvaus karsto zonoje liko nereglamentuojamos. Šiuo metu, formuojant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, visiškai nėra atsižvelgiama į šį specifinį geologine sandara regioną ir žemės ūkio veiklos ypatumus jame.
Taip pat nėra sukurta aiškių teisinių priemonių aplinkai minėtame regione apsaugoti.
Šiaurės Lietuvos rajonams iškilus realiai taršos grėsmei, Biržų ir Pasvalio rajonų gyventojų žvilgsniai po 2012 m. Seimo rinkimų nukrypo į šiame krašte išrinktą Seimo narį Aleksandrą Zeltinį. Jo iniciatyva buvo parengtas ir Seime įregistruotas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo projektas, kuris antradienį buvo pristatytas Seime.
Įstatymo projektu siekiama papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą sudaryti sąlygas išskirtinio Šiaurės Lietuvos karstinio regiono aplinkai apsaugoti plėtojant tausojančius aplinką ūkininkavimo būdus, kurie padėtų mažinti čia vykstančių procesų neigiamą poveikį bei apsaugoti požeminius vandenis nuo užteršimo.
Už šį Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymą balsavo 74 Seimo nariai iš 77 užsiregistravusių posėdyje arba daugiau nei pusė visų Seimo narių.
Tikslas - neleisti pasklisti taršai
Tokia veikla svarbi, nes į vieną smegduobę patekus teršalų, jie gali ne tik pasklisti po šiaurinę Lietuvos dalį, bet ir pasiekti Latvijos teritoriją. Taigi, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo įstatymas turėtų užkirsti kelią požeminio vandens taršai karsto regione.