GRYNAS.lt domisi, kaip teisingai reikėtų įsirengti nuotekų valymo įrenginius ir kokias klaidas lietuviai dažniausiai daro rinkdamiesi jiems tinkamiausius sprendimus.
Kalbinti nuotekų valymo įrenginius klientams siūlančių bendrovių atstovai sutartinai tvirtina, kad lietuviai kaip ir daugumoje kitų gyvenimo sričių pirmiausiai ieško pigumo ir tik paskui domisi kokybe. Taip pat pašnekovai neslepia, kad dažnas lietuvis nuotekas mano galintis susitvarkyti pats, tačiau imdamasis savadarbių įrenginių ir meistravimo retas kuris išvengia grubių klaidų.
Skūpus moka dukart
Nuotekų valymo įrenginiai nuosavuose namuose pirmiausiai atlieka aplinkosauginę funkciją – saugo, kad į gruntą nepatektų kenksmingos medžiagos, neužterštų aplinkui esančių kitų vandens telkinių. Žmogui tokie įrenginiai taipogi neša naudą – t. y. jam išsikasus šulinį, sumažina riziką, kad jame esantis vanduo bus užterštas.
Jam antrina ir bendrovės „Eneka“ biuro vadybininkė Simona Sabaliauskaitė. Ji sako, kad nuosavų namų gyventojai turėtų suprasti, kad jų nuotekos labai teršia gruntą: „Patys juk toje vietoje gyvena, kasasi šulinį ir tą patį vandenį geria. Reikia pagalvoti ir apie savo gerovę, ir apie aplinkinių – kenčia ir visa flora, augalija, mikroorganizmai. Galiausiai į gruntinius vandenius patekusios nuotekos nukeliauja ir vandens telkinius, taigi užsiteršia ir jie“.
„Labai dažnai pasitaiko, kad žmonės stato savo jėgomis, - kolegoms pritaria ir Ramūnas Rudaitis, bendrovės „Kaselita“ pardavimų grupės vadovas. - Būna, kad netinkama vieta, netinkamai išvalytas vanduo išleidžiamas, vietas, kurios būna nedrenuotos, apsemia. Žinoma, nėra tiems bėdos, kurie turi kanalus, tvenkinius, bet yra tokių vietų, kur vien molis. Ten dažniausiai ir būna klaidų“. Jis priduria, kad kita grupė klaidų pasipila tuomet, kai reikia prižiūrėti įsirengtą sistemą – įrenginiai ne laiku išvalomi, prasideda kvapai ir t.t.
E. Daujotas taupantiems pataria, kad geriau vieną kartą pasidaryti galbūt ir ne pigiausią variantą, bet patikimą, laiko patikrintą ir tausojantį gamtą, negu daryti bet kaip, po to perdaryti ir galiausiai sumokėti dvigubai didesnę sumą, sužaloti gamtą, užteršti savo gyvenamąją aplinką.
Kaip patikrinti tuos, kas įrengia?
„Traidenio“ atstovas sutinka, kad nekokybiškų prekių gali pasitaikyti tiek Lietuvos rinkoje, tiek užsienio. Todėl renkantis verta tam skirti daugiau laiko ir geriau pasidomėti tiek gamintoju, tiek įmonės, siūlančios įrenginius, sertifikatais, kvalifikacija.
„Pagrindinė lietuvių daroma klaida - ieškojimas pigiausios prekės, tačiau pigiausias – nėra geriausias, bent jau kol kas... Pigios prekės dažnai ateina į rinką iš užsienio šalių, kurių tiekėjai tesiekia pelno, nesirūpina mūsų gamta, sveikata, taip žmogui įbruka nekokybišką prekę, kuri būna nesertifikuota, o jeigu ir turi sertifikatą, tai jis yra išduotas ne Lietuvoje, kur gamtinės sąlygos visiškai skirtingos ir įrenginys patekęs į lietuvišką žiemą, gali jos neatlaikyti ir tiesiogine žodžio prasme – sulūžti, arba dirbti neefektyviai“, - dėsto E. Daujotas.
„Blogiausia, kad žmonės daugiausiai žiūri, kaip pigiau pasistatyt. Ta kaina paskui paveda. Patarti sunku, bet pirmiausiai reikia turbūt žiūrėti į firmą, kuri jau pastačiusi kažkam įrenginius ir pasiteirauti tų žmonių, pas kuriuos jie jau veikia. Savęs nereklamuojant, pasakyčiau – nueik pas tą, kas turi ir jeigu gerai veikia, ko gero, ir reikia ten kreiptis“, - patarimą davė „Kaselita“ atstovas R. Rudaitis.
Pasiteiravus, ar tuos pačius valymo įrenginių montuotojus kažkas kontroliuoja, ar prižiūri, tarkime, valstybinė inspekcija, R. Rudaitis teigė, kad kontrolės mechanizmas iš principo grįstas gamintojų arba platintojų klientui suteikiama garantija: „Jeigu įrenginius mes montuojame, suteikiame garantiją kaip ir visiems statybiniams darbams penkiems metams, pačiam įrenginiui gamintojas duoda 15 m. garantiją. Visą tą laikotarpį mes prižiūrime, nors aišku, jeigu žmogui padarysime ir neatvažiuosime, jis ieškos, kur pasiskųst, bet kol kas tą dalyką visada suspėjame padaryti ir žmonėms neteko dėl mūsų kur nors kreiptis aukščiau ir skųstis“.
Nuosavo namo šeimininkui, kuris vis tik taupo ir valymo įrenginio atsisako, gali tekti susimokėti baudą, jeigu tik aplinkosaugininkai patikrintų. R. Rudaičio teigimu, aplinkosaugininkai kartais tikrina nuosavus gyvenamuosius namus, daro reidus, gali paimti vandens mėginius.
Įrenginiai tie patys - kaina dviguba
Nuotekų valymo įrenginių pardavėjai pabrėžia, kad kainos priklauso nuo konkretaus namo ir vietovės, kur jis yra įsikūręs. Preliminariai galima sakyti, kad įsirengti nuotekas tvarkančią sistemą namui gali kainuoti nuo 3,6 iki 10 ir daugiau tūkstančių litų.
„Keturių asmenų šeima pigiausią variantą gali įsigyti už 3,6 tūkst. Lt. Mūsų įrenginiai kainuoja apie 11 tūkst. Lt.“, - skaičiuoja „Eneka“ atstovė S. Sabaliauskaitė.
„Netgi tokiam pačiam namui montuojamas toks pat valymo įrenginys bet jau kitoje vietoje gali kainą pakeisti dvigubai. Labai svarbu, koks yra gruntas, ar tai molis, ar tai smėlis, nes esant molingam gruntui, reikia dar papildomai atsivežti lengvesnio grunto – smėlio arba žvyro. Gruntinių vandenų lygis taip pat turi įtakos montavimui. Jeigu nėra vietos vejoje, dažnai montuojama po važiuojama dalimi, tai vėlgi montavimo procesą padaro sudėtingesniu, o tuo pačiu ir padidėja montavimo išlaidos. Nėra vienodų sąlygų, todėl nėra ir vienodos kainos. Montavimo kainą galima pasakyti tik atvykus į vietą ir įvertinus aplinką, kurioje bus montuojami įrenginiai“, - paaiškina E. Daujotas.
Išvalo iki 98 proc., bet gėrimui vanduo netinkamas
Nuotekų valymo įrenginiai gali būti įrengiami tiek naujam namui, tiek ir senam. Vieta parenkama pagal sklypo išplanavimą. Kaip pasakoja S. Sabaliauskaitė, valymo įrenginys pajungiamas į esantį vamzdyną – iškasama maždaug 3 metrų gylio ir apie 2,4 - 3 m. pločio duobė (jos parametrai gali kisti priklausomai nuo name gyvenančių žmonių skaičiaus ir jų poreikio), įleidžiamas įrenginys ir prijungiamas prie vamzdyno. Nuotekų valymo įrenginių pagrindinė priežiūra – perteklinio dumblo išvalymas. S. Sabaliauskaitė sako, kad dumblą šalinti reikėtų kažkur kas pusantrų metų.
E. Daujoto teigimu, kokybiški ir patikimi valymo įrenginiai ypatingos priežiūros nereikalauja, tačiau nereiškia, kad vieną kartą juos įsirengus, galima apie juos pamiršti.
„Biologiniai valymo įrenginiai yra gyvas daiktas, kurį galima būtų palyginti su akvariumu. Akvariumas gali būti puošmena ir jame gyvenančios žuvys atrodys gerai, jeigu jūs bent minimaliai juo rūpinsitės, maitinsite žuvis ir duosite joms deguonies, taip pat bent retkarčiais išvalysite patį akvariumą“, - aiškina pašnekovas ir čia pat priduria, kad už valymo įrenginių darbą vis dėlto atsako jų savininkas.
„Jeigu nusprendėte įrenginį eksploatuoti savarankiškai, pirmas darbas, kurį turite atlikti – susipažinti su gaminio eksploatacijos instrukcija, kitaip tariant, perskaityti gaminio techninį pasą, kad galėtumėte tinkamai ir laiku juo pasirūpinti, išvengti avarijų ir gyventi patogiai. Biologinio tipo valymo įrenginiuose labai svarbus yra deguonis, todėl svarbus tampa ir orapūtės darbas. Visų pirma reikia ją teisingai sumontuoti, vėliau teisingą ir eksploatuoti“, - dėsto E. Daujotas.
Pašnekovai sutartinai tvirtina, kad nuotekų vanduo įrenginiuose išvalomas iki 97-98 proc., tačiau nei jo gerti, nei naudoti daržų laistymui vis tik nerekomenduojama.
„Gerti negalima, galima laistyti, bet mes nepatariame. Tai yra techninis vanduo, jis yra išvalytas, bet.. Būna žmonės net klausia, ar galima tą vandenį atgal į bakelį paleisti – koks skirtumas kuo aš nuleidžiu? Bet vėlgi negalima, nes technologiškai reikėtų pilti kažkokias nukenksminančias medžiagas, pačiam įrenginiui netinka antras ratas“, - sakė „Eneka“ atstovė.
Vandenį, anot jos, galima išleisti į melioracijos griovius ir į pratekančio vandens telkinius. Tuomet toks vanduo nekenkia nei gyvūnijai, nei augalijai.
R. Rudaitis antrina kolegei, sakydamas, kad nuotekų vandenį įrenginiai išvalo daugiausiai nuo organikos, todėl higienistai to vandens pakartotinai naudoti ir nerekomenduoja: „Žinoma, yra filtrų, kurie galėtų pilnai išvalyti ir vėl leisti tą vandenį naudoti – ne maistui, bet prausimuisi, kitiems reikalams. O šiaip mes žmonėms rekomenduojame tuo vandeniu tik pievas laistyti. Daržovių laistyti nerekomenduojame – vanduo švarus išbėga, bet jame bakterijos paliekamos“.
Klientų srautai išauga pavasarį
Anot S. Sabaliauskaitės, didžiausias klientų, besidominčių nuotekų valymo įrenginiais, sujudimas būna gegužės mėnesį ir vasarą. Iki lapkričio jis po truputį slūgta ir jau žiemą pasitaiko vos vienas kitas atvejis.
„Man neteko susidurti, kad žmogus sakytų, kad jam nereikia (valymo įrenginio – red. past.). Vis dėlto žmonės nori, kad būtų patogiau naudotis ir gal netgi mažiau perka talpų, kuriose kaupia kaupia ir po to išsiurbinėja. Daugiau žmonės nori valymo įrenginių, kad ne taip dažnai reikėtų siurbinėti, nes juk išsiurbimas irgi kainuoja pinigus“, - pabrėžė „Eneka“ atstovė.
R. Rudaitis pastebi, kad lyginant su klientų srautais prieš krizę, skaičiai dabar gerokai nukritę, tačiau šiuo metu pastebimas atsitiesimas: „Lyginant su pernai metais, žymiai padidėjo. Vėl auga, bet čia savaime aišku yra susiję su ekonominiais reikalais“.