Keleivis rašė: „Skraidau per 30 skrydžių per metus ir visada sėdžiu prie lango, bet šiandien skrisdamas pirmą kartą pamačiau tokį saulės atspindį nuo žemiau esamų debesų. Bandžiau ieškoti informacijos (panašu į halą) bet nieko konkretaus neradau.“
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai paaiškino, kad tai, ką užfiksavo keleivis, vadinama glorija arba vainiku (angl. glory).
„Kartais sumaišomas su halu arba apvalia vaivorykšte. Tai yra atmosferos optinis reiškinys, susidarantis dėl šviesos difrakcijos (t.y. lūžio). Matomas spalvotų ratų pavidalu aplink stebėtojo šešėlį arba aplink skraidančio objekto šešėlį, krintantį ant žemiau esančių debesų. Ratai susideda iš vaivorykštinių žiedų (išorinis žiedas raudonas, vidinis – mėlynas).“
Anot jų, glorija susidaro debesies ar rūko paviršiuje, ant kurio krinta iš šono apšviestas šešėlis.
„Saulės spinduliai, apšviesdami ryškių kontūrų objektą, jo kraštuose užlinksta, toliau sklisdami pasiekia debesį arba rūką, jų lašeliai atspindi Saulės šviesą atgaline kryptimi, o grįždami spinduliai dar kartą lūžta lašeliuose. Glorijos/vainiko dydis priklauso nuo lašelių dydžio: kai debesis ar rūkas susideda iš labai mažų vandens lašelių (<25 μm skersmens), glorijos/vainiko žiedai būna mažesni, bet ryškesni, nei iš stambių lašelių sudarytuose debesyse“, – rašė jie.