Sąvartynuose – tūkstančiai tonų naudingų medžiagų
Iš viso Lietuvoje buvo uždaryti 844 sąvartynai, o palikta 10 didelių sąvartynų. Daugiausiai šiukšlynų - 157 – uždaryta Šiaulių regione. Kiek mažiau, 111 sąvartynų buvo uždaryta Vilniaus, 109 – Utenos regionuose. Skaičiuojama, kad visuose sąvartynuose iš viso deponuota apie 3,4 mln. tonų atliekų.
Estai šiuo metu vykdo tarptautinį tiriamąjį projektą Saremos saloje, kur buvo atkastas uždarytas sąvartynas ir išrūšiuotos perdirbimui ar deginimui tinkamos atliekos. Pagal Estijos pavyzdį paskaičiuota, kiek Lietuvos uždarytuose sąvartynuose gali būti naudingų atliekų.
Skaičiuojama, kad perdirbimui tinkamų plastmasių galima rasti apie 476 tūkst. tonų. Sąvartynuose glūdi apie 170 tūkst. tonų metalo. Be to, energijai gaminti tinkamų atliekų mūsų šalies sąvartynuose guli apie 1,6 mln. tonų.
Lietuviai gerokai atsilieka
„Be sąvartynų neišsiverčia nė viena šalis. Atrodo, kad viskas labai paprasta ir pigu. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Tarkime, Danijoje ar Vokietijoje perdirbama ar sudeginama apie pusė atliekų. Kaune 2010 metais buvo perdirbama apie 6 proc. atliekų. Šiai dienai šis rodiklis kiek pagerėjo – dabar Lietuvoje perdirbama arba sudeginama apie 15 proc. atliekų“, - sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Gintaras Denafas.
Profesorius įsitikinęs, kad ateityje sąvartynų kasyba taps pakankamai perspektyvia veikla.
„Ši veikla – sąvartynų kasybos – tikrai gali duoti dividendų. Tik Lietuvoje kasinėjimą stabdo tas faktas, kad visi regioniniai sąvartynai buvo uždaryti už ES lėšas. Penkerius metus po uždarymo mes liesti sąvartynų paprasčiausiai negalime. Bet penkeri metai netruks praeiti, o problema niekur nedings“, - kalbėjo G. Denafas, dalyvaudamas mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė” 2013. Jo metu, Kauno Cheminės technologijos fakultete profesorius skaitė paskaitą, tema „Atliekų sąvartynai - naudingųjų iškasenų lobynai“.