Žmonės išvyksta, ar yra prasminga puoselėti miestus?
Jis priminė, jog nuo 2008 m. pasaulyje daugiau žmonių gyvena miestuose nei kaimuose, Lietuva – ne išimtis. Nors didžioji dalis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra sukuriama miestuose, dėl mūsų ilgos kaimo istorijos, miesto genetinio kodo trūksta.
Jis atkreipė dėmesį į miestus kamuojančią išsivaikščiojimo problemą: „Kaune parduodama vos 12-14 butų per mėnesį, žmonės kraustosi iš miesto, apleidžia infrastruktūrą. Ir pati Lietuva išsivaikšto, kokia prasmė kurti miestus, jeigu nebebus žmonių?, – retoriškai klausė verslininkas. - Visame regione tas pats, Latvijoje, Lenkijoje, miestai išsivaikšto. Dėl emigracijos per metus prarandame tiek gyventojų kiek gyvena viename lietuviško masto mieste – apie 25 tūkst.“
Pasak jo, nėra aišku kas šiuo metu yra miesto kūrėjai ir kas tuo turėtų užsiimti – ar politikai, architektai ar universitetai. „Šiandien trūksta miestų lyderių, kurie įkvėptų bendruomenę kurti savo miestą. Trūkta bendrystės, susitarimo, kaip mums visiems kartu gyventi,“ – teigė R. Dargis.
LNTPA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į neefektyviai investuojamus Europos Sąjungos fondų pinigus. R. Dargio teigimu, niekas nežino, ar gausime pinigų po 2020 m., o iki tol turėtume juos panaudoti taip, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, šis taptų patogesnis.
„Ar tikrai geriausiai šiuos pinigus investuojame? Turime ateityje iš tų pinigų gauti pelną, jau dabar reikia pritraukti investicijas,“ – teigė jis.
Užsienietį suklaidintų miestų planai
KTU docento Gintaro Balčyčio pranešimas „Miesto centras ir upės: architektūriniai iššūkiai ir galimybės“ pirmasis palietė miestų ir upių klausimą. Pasak jo, užsienietis pažvelgęs į Lietuvos didžiųjų miestų - Kauno ir Vilniaus – žemėlapius ir pamatęs miestų centrus kertančias upes, pagalvotų, jog šios atlieka ypač reikšmingą vaidmenį šių miestų gyvenime.
„Tačiau žinome, jog realybė yra visai kitokia. Atvykėlį ji ne tiek šokiruotų, kiek nuliūdintų...Miestai visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, kūrėsi prie vandens, nes buvo patogu keliauti. Dabar mūsų miestai yra atsitraukę nuo vandens,“ – sakė G. Balčytis.
Pasak architekto, lietuviai yra kaimo žmonės ir gyvenimą mieste suvokia per tą pačią prizme kaip ir gyvenimą kaime. Kaip pavyzdį jis pateikė Neries krantines Kaune – šlaitai apžėlę, apaugę medžiais.
Upių krantinės, jei ne sulaukėję, tai įbetonuotos. „Daug dalykų paveldėjome iš sovietmečio. Jiems pakeisti reikia laiko ir noro. Upių krantinės – gelžbetoniniuose gniaužtuose, upės pavirto kanalais. Upės lyg ir bėga per miestus, bet nėra naudojamos. Nors pradedame kurti ir įgyvendinti įdomius projektus šalia upių (pavyzdžiui, Žalgirio Arena Kaune), bet į krantines vis dar investuojame mažai,“ – sakė architektas.
Teigiamų pavyzdžių yra, bet darbo dar reikia įdėti daug
Architektas dar paminėjo vamzdžio skulptūrą Vilniuje, kuri sukėlė įvairių diskusijų, taip pat aptarė upių vaidmenį mieste. Nepamiršti buvo ir dideli kol kas tik planuojami projektai, kurie turėtų prisidėti atgręžiant miestus į upes - Gugenheimo centras Vilniuje ir kongresų centras Kaune.
„Problemų yra, bet jos suteikia ir galimybes... Reikia keisti įstatymus ir politikų iniciatyvos. Upės gali suteikti galimybes žmonėms gyventi geriau, tačiau tam reikia sukurti sistemą ir kryptingai dirbti artinant upes prie miesto,“ – savo pristatymą optimistiškai užbaigė architektas.
Svarbu ne tik vanduo, bet visos viešosios erdvės
„Vanduo, kaip vienas reikšmingiausių urbanistinių elementų, Lietuvos miestuose neįvertintas, bet jo reikšmė svarbi ir daugialypė – tiek ekologinė, tiek socialinė ir ekonominė. Palei upes gali formuotis viešosios erdvės. Kanalai, nors ir dirbtiniai telkiniai, taip pat gali atlikti nemažai funkcijų: susisiekimo, drėkinimo, estetinę.“
Pasak jo, šių metų forumo tema per siaura. Geriau būtų nagrinėti visų viešųjų erdvių svarbą ir reikšmę, ne tik krantinių. „Yra svarbu atgaivinti miestus, juos kompaktiškai plėtoti, teikti prioritetą miestų erdvių sistemos kūrimui (vanduo, želdiniai, rekreacija),“ -teigė prof. dr. Sigitas Čereškevičius.
Ekologiškų technologijų pagrindas - vanduo
Profesorius taip pat apžvelgė įvairias miestuose pritaikomas ekologiškas technologijas, kurias vienija vanduo. Šios technologijos skirtos pagerinti miesto mikroklimatą, estetiką. Vanduo taip pat yra atsinaujinančios energijos šaltinis.
Stogų apželdinimas ir tvenkinių ant stogų įrengimas, sienų apželdinimas – visa tai ne tik pagražina miesto aplinką, bet ir pagerina mikroklimatą.
„Žaliųjų teritorijų, „kvėpuojančių“ plotų kūrimas leidžia ilgiau ant paviršiaus išlaikyti lietaus vandenį ir jį naudingai panaudoti, o augalai mažina vandens ir oro užterštumą,“ – pasakojo architektūros profesorius.
„Panaudojant lietaus vandenį galima sutaupyti apie 50 proc. vandens suvartojamo namų ūkiuose. Šis vanduo gali būti skirtas laistymui ir kitoms reikmės. Danijoje yra pavyzdžių, kur kiemuose įrengtos natūralios vandens valymo sistemos (vandens telkiniai su augalais, – GRYNAS)“, - sako S. Čereškevičius. Nors papildomo valymo reikia, tačiau, kaip pastebi profesorius, didžiausią valymo darbą atlieka šios mini-ekosistemos, o praėjęs visą procesą vanduo yra saugus gerti.
7-ąjį urbanistinį forumą organizavo Aplinkos ministerija kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU). Tai buvo baigiamasis Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013” renginys.