Trečiadienį GRYNAS.lt skelbė, kad Aplinkos ministerija pateikė išvadas, kuriose išaiškinta, jog gamtai pastačius 14 namų draustinyje, esančiame visai šalia Kauno, padaryta didžiulė žala. Aplinkos ministerija informavo, kad apskųstas Kauno apygardos prokuratūros sprendimas, kuriame siūloma perbraižyti draustinio ribas.
GRYNAS.lt primena, kad statybos leidimus išdavė Kauno rajono savivaldybė. Ji teigė nežinojusi, kad sklypai yra draustinio dalis. Tokius teiginius neigia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, sakydama, kad draustinio ribos dokumentuose buvo aiškiai pažymėtos.
Nepaisant to, jog dabar Aplinkos ministerija siūlo griauti nelegalius namus, projektą vystančios „Baltic Realty Adviser“ bendrovės vadovas Arvydas Žilevičius GRYNAS.lt teigė, kad toje vietoje yra planuojamos naujos statybos.
Vis dėlto, dėl leidimų į savivaldybę dar nesikreipta.
„Iš šešių sklypų trys ar daugiau yra privačių asmenų, todėl, be abejo, statybos bus, planuojame. Tam žmonės sklypus ir pirko. Bet jie į draustinio teritoriją patenka dalinai. Dar dėl leidimų statybai niekas nesikreipė, jeigu leidimai statybai nebus išduoti, nežinau, ką darys. Čia reikia paklausti žmonių, kurie pirko sklypus“, - sakė A. Žilevičius.
Verslininkas nepanoro plačiai komentuoti susiklosčiusios situacijos: „Laukiame, kas čia bus. Čia Lietuva, dar vienas pavyzdys, kodėl žmonės ne visada yra patenkinti ir emigruoja, čia nieko stabilaus nėra.“
Nežino, kodėl draustinyje statybos vykti negalėtų
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marius Torrau GRYNAS.lt teigė, kad leidimai naujų namų statybai dar nėra išduoti, tačiau pašnekovas suabejojo, ar draustinyje apskritai draudžiama statyti gyvenamuosius namus.
„Išduotų leidimų, bet dar nepastatytų pastatų šiuo metu nėra. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dar šeši namai planuojami, bet čia kalbama apie tuščius žemės sklypus toje vietovėje, kuriuos pilnai arba dalinai dengia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nurodytos draustinio ribos. Tai yra namų valdos sklypai. Kalbant apie statybas, šiai dienai sveiko proto vystytojas nepultų rizikuoti esant tokiam triukšmui statyti, nežinodamas galutinės proceso baigties“, - kalbėjo M. Torrau.
Vis dėlto pašnekovas į naujus statybų planus dabar jau nežiūri taip optimistiškai. Pasak jo, dabar leidimai, kilus tokiam ažiotažui, bus išdavinėjami atidžiau: „Esame pasirengę savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kad šioje vietovėje papildomai reikia atkreipti dėmesį į portalo regia.lt prieinamus duomenis, kuriame yra pažymėtos saugomų teritorijų ribos ir galima konkrečiai identifikuoti. Šis portalas pradėjo veikti tik 2014 metais, o iki atsirandant šiam portalui jokių viešai prieinamų grafinių duomenų bazių nebuvo. Keturiolikai pastatų leidimai buvo išduoti laikotarpyje tarp 2011-2012 metų.“
Kita vertus M. Torrau vis tiek abejoja, ar tikrai draustinyje statybos yra draudžiamos.
„Apie Aplinkos ministerijos išvadą taip pat turėtumėme savo nuomonę. Draustinis yra saugoma teritorija, visas saugomas teritorijas Lietuvoje administruoja Saugomų teritorijų tarnyba. Saugomų teritorijų įstatymas sako, kad draustinyje negalima ūkinė veikla, kuri gali kenkti draustinio saugomiems objektams, bet įstatymas nesako, kad negali būti vykdoma jokia veikla. Konkrečią veiklą draustinyje pagal įstatymą nustato draustinio reglamentas. Per 18 metų nuo draustinio ribų patvirtinimo reglamento nėra. Įstatymo 17 straipsnis teigia, kad draustinio teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė, ūkinė, statybinė, rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti saugomiems objektams (įstatymo 17 straipsnyje apskritai nekalbama apie draustinius – DELFI). Tai reiškia, kad veikla nėra draudžiama. Įstatyme parašyta, kad draudžiama statyti pramonės įmones, stacionaraus poilsio įstaigas, eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Įstatymas nieko nesako apie gyvenamuosius namus, apribojimus turi nustatyti nuostatai, tačiau kur jie yra“? – klausė M. Torrau.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje aiškiai yra įvardyta nuostata, kad draustinyje statybos yra draudžiamos: „Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). “
Po GRYNAS.lt tekstų bus pradėtas tyrimas
Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Gintautas Krilavičius teigė po GRYNAS.lt tekstų inicijuosiantis komisijos tyrimą.
„Vienintelis ir labai aiškus būdas yra pradėti Antikorupcijos komisijos tyrimą. Aš ketinu tai inicijuoti, tačiau komisijos sudėtis yra tokia, kad valdantieji gali blokuoti tyrimo inicijavimą. Mes manome, kad tai yra neteisėta ir savivaldybės atstovo kalbos, kad nematė ribų, yra nerimtos“, - teigė G. Krilavičius.
Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas Edmundas Mališauskas teigė, kad kilus skandalui buvo suformuota savivaldybės speciali komisija, kuri jau ieško, kas kaltas dėl pažeidimų.
„Dabar yra mero patvirtinta ir sudaryta komisija, kuri šiuos klausimus nagrinėja. Institucijos, kurios prižiūri, galėtų sureaguoti greičiau. Kai sureaguoja praėjus kažkiek metų, tuomet sunku rasti kaltus. Reikia tyrimo ir sprendimų. Jeigu yra pažeidimai, reikia kažką nubausti“, - sakė E. Mališauskas.
Anot mero patarėjo, komisijos uždavinys yra išsiaiškinti, kas yra kaltas ir ką daryti. Tačiau jis nemano, kad reikia griauti jau pastatytus namus: „Svarbu priimti sprendimus, kad to nebūtų ir kad nenukentėtų žmonės. Juk dabar žmonės nusipirko namus, jie yra sunerimę. Blogiausia, kad praeina laikas ir staiga pradeda visi šaukti - ir V. Mazuronis, ir ministras vieną dieną vienaip šneka, kitą – kitaip, priklausomai nuo politinių vėjų, bet vieną kartą reikia aiškių sprendimų, aukštesniame lygmenyje reikia priimti saugiklius, kad to nebūtų. Kad po to atbuline tvarka nereikėtų daryti tokių krizių ir vesti žmones į paniką bei griauti jų namus.“
Sklypų vertė smarkiai krenta
Vis dėlto gyventojai, susigundę apsukrių projekto vystytojų pažadais turės nusivilti. Savivaldybei nepalaiminus naujų statybų leidimų, draustinyje sklypus tik dėl to pirkę žmonės liks it musę kandę. Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober–Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad gali būti, jog žmonėms, kurie dabar nusipirko sklypus šioje vietoje, labai nepasisekė.
„Sklypas, kuriame galima statyti ir sklypas, kuriame negalima statyti toje pačioje vietoje yra visiškai du skirtingi daiktai ir visiškai skirtingos kainos. Jeigu tiems žmonėms bus atimta teisė statyti, jiems tikrai labai nepasisekė, nes klausimas, ką iš tikrųjų tuomet toje žemėje galime veikti?“ – klausė S. Vagonis.
Pagal internete pateikiamus skelbimus, šioje vietoje naujo namo kvadratinis metras kainuoja kainuoja 1013 eurų. Tai reiškia, kad už visą 114 kvadratinių metrų namą reikėtų sumokėti virš 115 tūkstančių eurų. „Ober–Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas įvertino tokią kainą.
„Tai yra normali šiuolaikiško namo kaina, kai yra kvartalas gyvenamųjų namų. Ten yra gera vieta, yra visos komunikacijos, vieta yra šalia miesto. Kalbant apie sklypų kainas, jeigu sklype galima statyti, jo vertė yra viena, o jeigu negalima – kita, žinoma, svarbus aiškumas iš pradžių“, - sakė S. Umbrasas.
Žmonės pirko sklypus tikėdamiesi statybų
Jūratės (vardas pakeistas, duomenys redakcijai žinomi - DELFI) sūnus draustinyje nusipirko žemės sklypą. Ji pripažino, kad sūnui buvo žadama, jog čia bus tikrai galima statyti namą. O kilus skandalui greičiausiai namas negalės išdygti. Moteris sutiko papasakoti savo sūnaus istoriją.
„Nuvažiuoji, viską apžiūri ir vėliau sužinai tokius dalykus, kokios gali būti nuotaikos? Jau dalis pinigų sumokėta, mano sūnus perka sklypą ir jis juk ne kažkur turguje pasiūlytas, o oficialiai. Dar sūnus iš manęs pinigėlių pasiskolino ir su paskola surinko tiek, kiek reikia. Žmogus jaunas, turi du mažus vaikus, be paskolos nelabai ką padarysi. Buvo planuota nusipirkti sklypą ir statytis namą, paėmė banko paskolą, o dabar nežinau, kaip čia bus. Kur visi draustinio saugotojai buvo prieš 10 metų?“ – klausė moteris, pasipiktinusi tuščių pažadų dalintojais.
Pašnekovės teigimu, situacija yra labai kebli. „Jeigu ten negalima statyti, sklypo vertės nebelieka. Niekas juk neperka gabalėlio žemės, kad galėtų atsisėsti ir žiūrėti į mišką. Jeigu toje vietovėje atsiras gyventojai, kurie tvarkys ten aplinką, kam čia blogai? Man atrodo, kad čia tęsiama tarybinė praktika, kad jeigu statysi savo namą, tau atiduos bruzgynus ir dar užsiundys žaliuosius. Šiuo atveju tai valstybinė institucija, kuri 10 metų snaudė ir matė pažeidimą, o nė piršto nepakrutino, o dabar prabudo", - aplinkosaugininkams dėl pavėluotos reakcijos priekaištavo moteris.
Aplinkosaugininkai fiksuoja draustinio gyventojų pažeidimus
GRYNAS.lt paviešinus nelegalias statybas pakaunėje, Kamšos draustinyje, ėmė aiškėti, kad savivaliavo ir patys gyventojai. Speciali komisija, apžiūrėjusi teritoriją, nustatė eilę pažeidimų.
Komisijos teigimu, užstačius Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Noreikiškėse, esančius žemės sklypus gyvenamaisiais namais, labai stipriai pažeisti jo gamtiniai elementai.
Paaiškėjo, kad pažeidimų užfiksuota ir greta esančiame valstybiniame miške: pastatyta lauko šviestuvų, vaikų žaidimo ir sporto įrenginių, šašlykinių, sukrautos malkos, yra atvirų laužaviečių, fiksuoti medžių nukirtimo atvejai.
Tiesa, po komisijos vizito dalies iš šių pažeidimų jau nebeliko, tačiau trečiadienį toje vietoje apsilankę žurnalistai pamatė už sklypų ribų sukrautas malkas, į miško teritoriją išvestus drenažo ir lietaus vandens vamzdžius.
„Ir vaikų žaidimo aikštelės, ir malkos sukrautos. Dažnai taip būna, kad kai prie miško gyvena ir pasinaudoja pamiške. Už tai gresia baudos. Tačiau šioje vietoje yra ir žmogiškumas – jei yra savas kiemas, tai juk nebūtina malkas krauti už sklypo“, - GRYNAS.lt teigė Kauno marių regioninio parko vadovė Nijolė Eidukaitienė.
Taip pat specialistai planuoja matuoti, ar gyventojai nepasididino sklypų miško sąskaita. Be to, jie ketina rengti reidus ir tikrinti, ar gyventojai pašalino pažeidimus. Jei ne, bus skiriamos baudos.