Palangos tiltas stintų gaudymo sezonu – tarsi gyvas žvejybos amato muziejus. Šio regiono žmonėms išimties tvarka suteikta teisė žvejoti graibštais, žemaičių dar vadinamais „kesele“.
Šis tinkleliu apjuostas žvejybos įrankis primena ritinį, į kurį papuolę stintos nebegali ištrūkti. Tokį ritinį žvejai specialiu kranu su rite ir pritvirtintu trosu kilnoja aukštyn žemyn ir tokiu būdu gali sugauti iki keliasdešimt kilogramų stintų.
Šįmet stintos vėlavo. Tik prieš keletą dienų ėmė sklisti gandas, jog didesni stintų būriai jau pasiekė pajūrį. Žvejai džiaugėsi ir aktyviai suko „keseles“. Tik neilgai.
Keliasdešimt metų naudoti įrankiai – pas pareigūnus
Pajūryje gyvenančio Laimono teigimu, sausio 10 dieną iki Palangos tilto atvyko didžiulis būrys aplinkosaugos pareigūnų: jungtinės Kuršėnų, Palangos, Kretingos ir kitų regiono aplinkos apsaugos agentūrų pajėgos.
Jie administracinėmis baudomis nubaudė 13 žvėjų ir iš visų jų konfiskavo žvejybos įrankius. Nes leidžiama žvejoti tik 3-jų, bet ne 4-5 ir daugiau metrų pločio graibštais.
Sėkmingą aplinkosaugininkų reidą stebėjusį Laimoną papiktino pareigūnų veiksmai.
„Tėvai, bočiai ir visi kiti keliasdešimt metų gaudė tokiu būdu, tuo Palanga ir garsėjo – tuo „keseliniu“ žvejybos būdu. Niekam tai nemaišė, nekliudė ir viskas buvo tvarkoj. Dabar galioja tvarka, kad reikia leidimo – parai arba mėnesiui. Jis išduodamas būtent tokiam žvejybos būdui. Parai kainuoja apie 10 litų, mėnesiui – 100,” - pradeda pasakojimą Laimonas.
Vyras teigia dažnai nuvažiuojantis ant Palangos tilto, tiesiog stebėti žvejų gyvenimo, pabendrauti.
Kaip Varėna – be grybų, taip Palanga – be stintų
Vieno įrankio kaina – 1500 litų
Laimono teigimu, dieną prieš tai atvykę aplinkosaugos pareigūnai toje pačioje vietoje tikrino žvejybos leidimus, tačiau dėl „keselių“ nieko nesakė.
„Kas turėjo – turėjo, kas ne – ne. Išrašė baudas ir tai buvo teisinga – niekas pretenzijų jokių nereiškė. Bet, matyt, šitų baudų buvo mažai. Tai kitą dieną sugalvojo „kibt“ prie įrankių pločio“, - piktinosi Laimonas. - Na gerai, ant licencijos yra užrašytas plotis, kokio turi būt ta „keselė“. Bet ją pasigaminti reikia daug sumanumo ir jėgų įdėti. Medžiagos tokiam įrankiui gali kainuoti iki 1500 litų. Dar būčiau nepasakojęs čia visiems, bet pikčiausia tai, kad visus nubaudė, o kokius 3-4 paliko. Jie buvo apsirengę labai panašiai į pareigūnus. Žvejai pasakojo, kad prie tų žmonių aplinkosaugininkai priėjo, gražiai pasišnekėjo ir atsisveikino, nors jų „keselės“ irgi po 4 su puse metro. Tai matot, yra taisyklės, kad iš to biedno žmogelio gali viską atimt, o išrinktieji, kurie su ta visa „fauna“ susiję, gali sau žvejoti!“
Supykęs Laimonas norėjo fotoaparatu įamžinti „nebaudžiamuosius“. Tačiau, vyro teigimu, jam buvo pagrasinta, pradėta klausinėti jo pareigų. „Reik mokėt šnekėt“ - tokį į atsakymą į klausimą, kodėl jie nenubausti esą išgirdęs vyras.
Pagal reikalavimus gaudomos ir smulkiausios žuvelės
Trumpai spėjęs pakalbėti su aplinkosaugos pareigūnu Laimonas sužinojo, jog ne tik „keselių“ dydis, bet ir jų tinklai – netinkami. Tinklų „akys“ - per didelės, nei nustatyta reikalavimuose.
„Klausiau – ar jūs turit smegenų? Kaip galima visas tas mažiausias žuvytes, tą mailiuką gaudyt? Dabar jos bent išlenda per tinklo akis. Būtų tie žvejukai susimažinę tas akis. Dabar, manau, tai buvo tiesiog susidorojimas. Ir paliko tie žvejukai išsižioję – nei jie turi interneto, nei kreipsis kur“, - išdėstė savo nuomonę Laimonas.
Skaitytojas tikina, jog pats nėra nei žvejas, nei palangiškis, tiesiog jam labai pagailo ne dėl didelių pelnų žvejojančių stintų mėgėjų. Stintų sezonas, skaitytojo teigimu, trunka vos dvi-tris savaites.
Palangiškių žvejyba – išimtis iš įstatymo
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departmento direktorius Andrius Kairys GRYNAS.lt patvirtino, kad sausio 10-tą vykdytas stambus reidas ant Palangos tilto. Jame dalyvavo net 19 pareigūnų.
„Iš tiesų vadinamosios „keselės“ netgi nėra mėgėjiškos žvejybos įrankis. Ministerija čia padarė išimtį vienintelei tai žūklei, tad nusprendėm vieną kartą pasižiūrėti, kas ten darosi. „Keselė“ turi būti tam tikro nustatyto dydžio. Jei ji per didelė, vadinasi, norima pagauti daugiau žuvies,“ - kalbėjo Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento vadovas.
Jo teigimu, žvejai ant Palangos tilto turėjo ir 5, ir netgi 6 metrų pločio žvejybos įrankių. O tai jau – dvigubai daugiau, nei leidžiama. Pareigūnas pridūrė, jog žvejyba be licencijos ir su netinkamu įrankiu – yra du skirtingi pažeidimai.
„Už tai numatoma administracinė atsakomybė ir įrankių konfiskavimas. Čia buvo tokie “, - griežtai nukerta A. Kairys.
Reikalavimai galioja jau septintus metus
Pabandžius pasiteirauti, ar galiotų kokios nors lengvatos asmenims, kurie tiesiog nežinojo nustatyto „keselės“ pločio, pareigūnas tvirtino, jog perspėdinėti žvejus pareigūnams jau pabodo.
Pasiteiravus, ar senyvi pensininkai žmonės gali tikėtis kokių nors švelnesnių bausmių, A. Kairys teigė, jog teismas gali nustatyti tik mažesnę administracinę baudą.
„Neturim nieko prieš, jei pensininkai nori gauti papildomų pajamų. Bet tą šešių metrų diametro tinklą pakilnoti visą dieną – turi būti neblogos sveikatos pensininkas! Jie žvejoja su tokiais tinklais, pririštais prie pakėlimo mechanizmo. Juk neatiminėjame meškerių iš žmonių. Per pirmą reidą, kai buvo tikrinamos licencijos, aplinkosaugininkai tiesiog neturėjo galimybių konfiskuoti žvejybos įrankių, bet daugumą žvejų dėl to įspėjo. Dabar – kaip mes galime grąžinti nelegalų įrankį?“, - tikino Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų vadovas.
Aplinkosaugininkams gali grėsti tarnybinis patikrinimas
A. Kairys turi informacijos, jog baudas išrašinėjančius pareigūnus žvejai skubino: „Greičiau, gi reikia traukt žuvį!” Vyras patikino, kad vadinamųjų „keselių“ žvejai neatgaus, jos bus arba perduotos mokesčių inspekcijai, arba sunaikintos.
Išgirdęs apie netiesioginius kaltinimus, jog kai kurie „išrinktieji“ yra nebaudžiami Andrius Kairys prašė gyventojų pateikti departamentui tokią informaciją.
„Matote, taip teigti gali daugelis. Įsivaizduokite masę žvejų – visų gali ir nespėti nubausti. Juk žvejų ten šimtai. Vakar dirbo net 19 pareigūnų. Radome tris bešeimininkius įrankius – jie buvo palikti jūroje išsigandus baudos. Galima sakyti, jiems „nusišypsojo laimė“ ir išsisuko. O, kad kai kurie „nebaudžiami“ - labai rimtas kaltinimas. Jeigu kažką žino, tegu rašo mums, atliksime tarnybinį patikrinimą, - kalbėjo A. Kairys. - Tokie veiksmai nesuderinami su pareigūno darbu. Tikiu, kad kartais gal nelabai maloniai pareigūnai kalba, bet dažniausiai tai būna atsakas į pažeidėjų veiksmus. Nes aplinkosaugininkai būna išvadinti visais žemės ūkio gyvūnais, kokius tik pažeidėjai atsimena“.
Stintos Klaipėdoje sukvietė dešimtis meškeriotojų: