Reidas Vilnelėje pasiteisino: atrado ne tik nelegalias tvoras

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkosaugininkai išsirengė į dar vieną nelegalių tvorų medžioklę. Apie pirmąjį reidą ir jo metu rastus pažeidimus GRYNAS.lt jau yra rašęs. Šįsyk nusitaikyta į Vilnelės upės pakrantes. Vienu reidu - trys „zuikiai“: pasižymėtos nelegalios tvoros vandens apsaugos juostoje, apmažintos upėje susidariusios šiukšlių salos bei patikrinti nedrausmingi žvejai.

Ant kiekvieno vingio - po dešimtis butelių

Penkiomis baidarėmis Vilnele plaukę aplinkos apsaugos pareigūnai bei Aplinkos ministerijos darbuotojai pasiūlė reide sudalyvauti ir GRYNAS.lt komandai. Pasirinkta patikrinti Vilnelės atkarpą pradedant nuo Taurijos iki Viktariškių kaimo ties Vilniaus miesto riba.

„Praplaukėme apie pusę Vilnios hidrografinio draustinio teritorijos. Tai yra vieta, kuri saugo salpinį slėnį su labai daug vingių. Liūdna, kad beveik ant kiekvieno vingio – po dešimtis butelių. Tai parodo žmonių kultūrą ir požiūrį“, - reido metu kalbėjo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras. Jo teigimu, iš surastų šiukšlių matyti, kad jos paliktos ne slėnyje, o atplaukusios upe iš kažkur aukščiau – iš Kenos ar kitų miestelių ir kaimų.

Iš viso Vilnelės upė driekiasi apie 70 km, ją supa 5 m apsaugos juosta, kurioje draudžiamos bet kokios tvoros. Jeigu upės atkarpa yra draustinio teritorijoje, apsaugos juosta dvigubinasi, t. y. siekia nebe 5, o 10 metrų.

„Jeigu pasakytume, ką matėme (plaukdami baidarėmis – red. past.), ekologinė situacija yra sąlyginai nebloga – statybos draustinio neužgožia. Suskaičiavome šešias tvoras (prapraukus daugiau kaip pusę upės atkarpos – red. past.)., bet jos irgi nėra drastiškos – tai daugiau kaimo tvoros, kurios, padarius vartelius ir atsiradus teisės aktų pakeitimams, kad deklaruotose ganyklose svarbu užtikrinti praėjimą, galėtų likti. Dvi tvoros buvo tokios, kurias tikrai reikėtų ardyti, kad žvejai galėtų praeiti“, - dėstė V. Bezaras. Specialistas, plaukęs dviviete baidare vienas, per kelias valandas spėjo pririnkti bene keturis maišus butelių – plastiko ir stiklo. Tačiau galybė panašių šiukšlių liko plaukioti susidariusiose plastiko salose.

Pripažino tai regėjęs pirmąkart

V. Bezaras pripažino laisvalaikiu daug plaukiojantis, bet šioje Vilnelės atkarpoje išvydęs tiek šiukšlių, kiek niekur kitur nėra tekę regėti.

„Daugelyje regionų, kur plaukiama baidarėmis, patys baidarių nuomotojai organizuoja pirmuosius žygius įteikdami baidarininkams maišus. Reikėtų prašyti, kad Vilniaus baidarių nuomotojai kelis kartus baidarininkus paleistų aukštesnėje Vilnelės vietoje ir paprašytų pagelbėti, gal ir mažesnę kainą paimtų“, - siūlė saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas.

V. Bezaras

Liūdna, kad beveik ant kiekvieno vingio – po dešimtis butelių. Tai parodo žmonių kultūrą ir požiūrį.

Reido metu stabtelėjus pusiaukelėje ties Mickūnų kaimu, aplinkosaugininkai atkarpoje nuo Taurijos suskaičiavo 6 tvoras, didelė dalis jų buvo ganyklinio tipo, t.y tvoros, skirtos atitverti privačioje teritorijoje besiganačius gyvulius. V. Bezaras, paklaustas, ar tikrai derėtų daryti išimtis ūkininkams ir leisti tokias tvoras palikti, jose įrengus vartelius praėjimui, teigė, kad tai nebūtų išimtis, tokia praktika yra taikoma ir kitose užsienio šalyse.

„Bet kuriame krašte bekeliaujant, Anglijoje, Danijoje ir kitur yra tokia nusistovėjusi tvarka – jeigu užtveriama tvora ir niekas negali praeiti, turi būti varteliai su spyruokle arba savaime užsidarantys varteliai, kad gyvuliai negalėtų išeiti. Pavyzdžiui, Dzūkijoje nuo seno buvo karčių tvoros, matėme tokių ir čia, plaukdami Vilnele. Dzūkai jas vadina lypyne – padaro dvi pakopas, kad galima būtų per tvorą perlipti. Praėjimas yra ir gyvuliai neišeina už teritorijos ribų“, - pasakojo V. Bezaras.

Ties Viktariškėmis – reljefo pakeitimai

Išplaukus baidarėmis nuo Mickūnų kaimo prasidėjo labiau apgyvendintas upės slėnis, čia fiksuota daugiau tvorų. Didžiausia jų sankaupa stebėta Viktariškių kaime, čia tvora rėmė tvorą ir vaizdelis tikrai nustebino.

Aplinkosaugininkų akis užkliuvo ir už per arti stovinčių sodybų. Vienoje vietoje, kurios koordinates pasižymėjo, fiksuoti net reljefo pakeitimai – ant slėnio krašto išdygęs statinys sukėlė abejonių, kiek jis teisėtas.

Citata

Baigiantis reidui Vilnelėje, aplinkosaugininkai konstatavo, kad fiksuota per 12 nelegalių tvorų, daugiausiai ties Viktariškių gyvenviete. Vieni reido dalyviai teigė suskaičiavę net 15 tokių nelegalių statinių.

Nors penktadienio popietė buvo saulėta ir pakankamai šilta, žvejų buvo reta. Pastebėtas tik vienas vienišas žmogelis, bandantis laimę sugauti kokios nors žuvies. Paklaustas, kaip kimba, atitarė, kad prastai. Pasiteiravę apie laimikį aplinkosaugininkai atliko pareigą - patikrino, ar žvejas turi leidimus žvejybai. Vyrui nepasisekė dvigubai – pasirodo neturi ne tik žuvies, bet ir leidimų. Paklaustas, kodėl žvejoja be leidimo, vyras pareigūnus tikino, kad nežvejoja apskirtai. Tačiau pažeidėjui surašytas pažeidimų protokolas, jis turės atvykti į miesto agentūrą pasiaiškinti dėl įvykdyto pažeidimo.

Baigiantis reidui Vilnelėje aplinkosaugininkai konstatavo, kad užfiksuota per 12 nelegalių tvorų, daugiausiai ties Viktariškių gyvenviete. Vieni reido dalyviai teigė suskaičiavę net iki 15 tokių nelegalių statinių –  jų koordinatės pasižymėtos ir bus aiškinamasi su savininkais dėl padarytų pažeidimų. Tvoras teks arba nugriauti, arba pasiruošti plačiau atverti piniginę – už metrą nelegalios tvoros, esančios per arti prie vandens telkinio, per mėnesį teks atseikėti po 500 Lt.

Apie aptiktus šiukšlynus bus informuojamos vietos seniūnijos.

Galite pranešti ir jūs

GRYNAS.lt primena, kad nauja ministro pasirašyta tvarka galioja nuo šių metų gegužės mėnesio. Aplinkosaugininkai žada tvorų reidus vykdyti nuolat – t. y. atlikti bendrą monitoringą, o vėliau stebėti, kaip nelegalios tvoros yra nugriaunamos arba už jas sumokami „abonementiniai“ mokesčiai. Kovai su neteisėtomis tvoromis prie vandens telkinių veikia „karštoji“ telefono linija. Žmonės apie tokias tvoras gali pranešti darbo valandomis telefonu 8 (5) 273 2995.

Aplinkosaugininkai prašo skambinant nurodyti konkrečius duomenis – miestą ar gyvenvietę, vandens telkinio pavadinimą, kuo tikslesnę vietą, tvoros atstumą nuo vandens ir savo telefoną, kad pareigūnai galėtų, esant reikalui, patikslinti pranešimą ir informuoti skambinusį žmogų apie rezultatus.

Pranešti apie neteisėtas tvoras taip pat galima elektroniniu paštu [e-mail] arba naudojantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacine sistema (AAKIS) pažymėti vietą ten esančiame žemėlapyje bei pateikti papildomą informaciją.