Galvoja apie vieno šuns pasiskolinimą
Šiuo metu tarnybinius šunis savo veikloje naudoja muitinės, policijos, viešojo saugumo bei kitų tarnybų pareigūnai, prie jų norėtų prisijungti ir aplinkosaugininkai. VAAT inspektoriai vasario pabaigoje lankėsi Kinologijos centre, esančiame Mickūnuose, ir su šios tarnybos specialistais aptarė galimybes aplinkos apsaugos institucijoms įsigyti, dresuoti bei naudoti tarnybinius šunis, tuo užtikrinant efektyvesnę aplinkos, ypač gyvosios gamtos, apsaugos kontrolę.
Anot jo, artimiausiu metu planuojama kartu su pasienio tarnybos kinologais daryti bendrą reidą ir jo metu išbandyti vieną iš dresuotų tarnybinių šunų.
„Net neabejoju, kad tai suefektyvintų gyvosios gamtos apsaugą ir ne tik prevenciškai. Manau, kad bus tokių atvejų, kai šuo atves pagal pėdsakus į nusikaltimo vietą, padės surasti pažeidėjus“, - tikino viceministras.
Skaičiuojama, kad vienas tarnybinis šuo metams aplinkosaugininkams atsieitų apie 3 tūkst. eurų: „Tai būtų šuns įsigijimo, išlaikymo kaštai, papildomas mokėjimas pareigūnui, kuris dirbtų su tuo šunimi, gyvūno maistas, veterinarinės paslaugos, medikamentai, visa ekipiruotė. Identifikuosime, kur labiausiai tokios šuns pagalbos reikia. Pradžioje galvojame apie vieno šuns pasiskolinimą, bendradarbiavimo sutartį su pasienio tarnyba, o pasižiūrėję, kaip jie efektyviai galėtų būti pritaikomi, spręstume, kiek tokių šunų iš viso reikėtų“, - sakė L. Jonauskas.
Vežiotųsi po visą Lietuvą
Kiek iš viso šunų aplinkosaugininkams reikėtų, dar nežinoma, tačiau tikimasi, kad dalis atsakymų į kilusius klausimus bus surasta po surengto reido, kurs planuojamas dar šį mėnesį.
„Tinkamai šunį paruošti, jį išmokyti užima iki dviejų metų laiko. Taigi dar spręsime, kaip daryti – ar kviesimės pareigūną, kuris jau dirba su šunimi, ar patys bandysime mokyti, augintis šunį. Šitie klausimai bus išspręsti vėliau“, - kalbėjo viceministras.
Šiuo metu Kinologijos centre auginami 30 tarnybinų šunų, kurie yra dviejų veislių – belgų aviganiai ir vengrų vižliai.
Sako, kad pabėgti nuo šuns beveik neįmanoma
Kinologai sako, kad pažeidėjams, kuriuos vejasi tarnybiniai išdresuoti šunys, pabėgti praktiškai nėra jokių šansų, net ir naudojant dujų balionėlius.
Kinologas, Muitinės mokymo centro mokymo bei metodikos skyriaus vyr. inspektorius Artūras Zaleckas GRYNAS.lt patvirtino viceministro žodžius, kad iš tiesų, jei jau tarnybinis šuo identifikavo bėgantį pažeidėją, jam pabėgti neįmanoma.
„Tarkime, jeigu pro langą nešamas mano turtas ir aš privažiuoju, ištariu žodinį signalą „stok, naudosiu tarnybinį šunį“ , esu per penkis - dešimt metrų ir paleidžiu šunį, tokiu atveju pabėgimui jokios galimybės nėra. Tačiau, jeigu palikti pėdsakai ir šuo atvežamas ne po 15-20 min, o gerokai vėliau, jau yra daug galimybių pabėgti“, - aiškino kinologas.
Vokiečių aviganis lyg „Mercedes“, belgų – „Ferrari“
O paklaustas, ar iš tiesų muitinėse ir pasienio tarnybose kartu su pareigūnais darbuojasi dviejų veislių šunys – vižlai ir belgų aviganiai, patikslino, kad vižlas yra tik vienas, daugiausiai tarnyboje darbuojasi belgų ir vokiečių aviganiai.
Jo teigimu, vokiečių aviganiai yra labai universalūs šunys, tačiau nepasižymi superiniu greičiu ar jėga: „Tai tarsi kaimo muzikantas, kuris sugeba griežti įvairiausiais instrumentais“, - šmaikštų palyginimą pateikė pašnekovas. Savo ruožtu belgų aviganis, kinologo teigimu, daug greitesnis, judresnis: „Jeigu prilygintume automobilių klasei, vokiečių aviganis būtų kaip „Mercedes“, o belgų – kaip „Ferrari“, - juokavo A. Zaleckas.