Pasaulis stovi ant didelių pokyčių slenksčio – daug kalbama apie biomasės panaudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius, antrinių žaliavų panaudojimą, kitaip tariant, perėjimą iš linijinės ekonomikos į žiedinę (kad visi sukurti nauji produktai ir gaminiai būtų panaudojami dar ir dar kartą bei paliktų kaip įmanoma mažiau atliekų- red. past.). Didelius pokyčius išgyvena ir statybinių medžiagų pramonė, nes jai keliamas tikslas ateityje naudoti kuo mažiau iškastinių žaliavų. Šia tema tarptautinėje biomasės ir energetikos konferencijoje pasisakė Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius doc. dr. Ernestas Ivanauskas, pristatęs pelenų panaudojimo betono gamyboje galimybes.
Sprendžia klausimą, kur dėti 30 tūkst. tonų pelenų
Pranešėjas pripažino dažnai dalyvaujantis statybinių medžiagų technikos komitetuose, kur yra rengiami statybinių medžiagų standartai bei svarstoma, kaip panaudoti kaip įmanoma daugiau antrinių žaliavų.
„Jeigu kalbame apie bionergetiką – biokietąjį kurą, elektrines, kurios kūrena medienos granules ar visą miško medienos kurą – šakas, spyglius, kelmus ir t.t., paskutiniame degimo proceso lygmenyje yra gaunami pelenai, kuriuos stengiamasi panaudoti, o ne pristatyti su didžiuliais mokesčiais į sąvartyną. Ten jie būtų kompostuojami ar užkasami į žemę“, - aiškino pranešėjas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje turime per 160 stambesnių ir smulkesnių katilinių, kūrenamų medienos atliekomis. Iš jų per metus susidaro daugiau kaip 30 tūkst. tonų medienos pelenų, tačiau tikėtina, kad ateityje šis skaičius sieks ir 100 tūkst. tonų. Kyla klausimas, kur tuos pelenus panaudoti, kad jie nekeliautų į sąvartynus. Pelenai gali būti panaudojami statybinių medžiagų pramonėje – t. y. betono gamybai, tikino E. Ivanauskas.
Norisi pasidalinti turimomis idėjomis ir ką galima padaryti šiai dienai. Galbūt kažkas, tam tikrą dalį savo finansų investavęs, realiai tokias idėjas galėtų išnaudoti ir uždirbti pinigų.
E. Ivanauskas
Kaip aiškino pranešėjas, yra dviejų tipų pelenai – tie, kurie nusėda degimo proceso metu, ir tie kurie eina per kamino išmetamąją angą bei nusėda kamino filtruose. Betono pramonei žymiai vertingesni yra lakieji pelenai, t. y. tie, kurie susikaupia kaminų filtruose, nes juose yra aktyvaus elemento – silicio dioksido, kuris reikalingas betono kietėjimui. Dumblo, anglies ar medienos pelenai taip pat turi dar vieną gerą savybę - leidžia išvengti šarminės betono korozijos (cheminės reakcijos, kai betonas pradeda deformuotis – red. past.).
„Jeigu dalį betono rišamosios medžiagos galima pakeisti pelenais, mažiname aplinkos taršą – CO2 išskyrimą į aplinką. Kuo mažiau gaminsime klinkerio (akmens, pagaminto iš molio, išdegto aukštoje temperatūroje – red. past.) cemento pramonėje ir jį pakeistime pelenais, tuo mažiau CO2 išsiskirs“, - aiškino E. Ivanauskas.
Būtina užtikrinti saugumą
Netradiciškai pelenus utilizuoja Skandinavijos šalys – jose pelenai yra įmaišomi į statybinius ir kelio dangos mišinius. Suomija, pavyzdžiui, lakiuosius pelenus panaudoja šalčiui atsparių kelių tiesimui. Tyrimais nustatyta, kad naudojant pelenus - antrinį produktą, atlieką, kelių konstrukcijas galima padaryti ilgaamžiškesnes negu šios žaliavos nenaudojant.
„Yra sudaryti tam tikri reikalavimai pelenų panaudojimui statybose, nes pelenuose yra daug įvairių elementų – fosforo, kalio, kalcio, magnio, cinko ir t.t. Kada pelenus naudojame, reikia juos išanalizuoti ir ištirti, o to po, kai jau turime galutinį produktą – betoną, reikia išsimatuoti filtraciją, ar kenksmingos medžiagos turi galimybę išsiskirti ar ne, nes tai bus visada aktualu tam žmogui, kuris tame statinyje gyvens. Niekas iš mūsų nenorėtų gyventi name, jeigu žinotų, kad iš namo sienų po truputį garuoja fosforas“, - dėstė KTU specialistas.
Tiesa, E. Ivanauskas atkreipė dėmesį į skandinavų mokslininkų darytus tyrimus, kurie parodė, kad sunkiųjų metalų išsiplovimas iš pelenų į dirvožemį nebuvo toks didelis kaip anksčiau manyta. Tai reiškia, kad didelio pavojaus nėra.
Kada pelenus naudojame, reikia juos išanalizuoti ir ištirti, o to po, kai jau turime galutinį produktą – betoną, reikia išsimatuoti filtraciją, ar kenksmingos medžiagos turi galimybę išsiskirti ar ne, nes tai bus visada aktualu tam žmogui, kuris tame statinyje gyvens.
E. Ivanauskas
„Pelenų panaudojimas betono gamyboje suteikia tokių savybių kaip tvirtumas, patrauklumas, atsparumas šalčiui. Gaminiai, kuriuose yra lakiųjų pelenų arba kurie yra statybinių konstrukcijų pagrindas, turi mažesnį pralaidumą drėgmei, vandeniui. Daugelyje įvairių statinių, kurie yra eksploatuojami praktikoje, tarkime, užtvankos, rezervuarai, kur betonas turi būti nepralaidus vandeniui, panaudojus antrinį produktą (pelenus) reikiamas savybes pasieksime greičiau ir pigiau“, - privalumus vardijo E. Ivanauskas. Pagal esamas technologijas betono gamyboje būtų galima panaudoti iki 30 proc. pelenų nuo visos cemento masės.
Apibendrindamas savo pranešimą konferencijoje jis baigė tokiais žodžiais: „Praktikoje verslui be mokslo būtų pakankamai sunku, o mums, mokslo įstaigoms, daryti mokslą dėl mokslo irgi nėra taip įdomu, kaip vieną kitą idėją įgyvendinti realiai. Norisi pasidalinti turimomis idėjomis ir ką galima padaryti šiai dienai. Galbūt kažkas, tam tikrą dalį savo finansų investavęs, realiai tokias idėjas galėtų išnaudoti ir uždirbti pinigų“, - sakė KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius.
