Pradėjus aplinkosauginį tyrimą nustatyta, kad 6 klevus, kurie atitinka saugotinų medžių kriterijus, nupjovė asmenys, neseniai įsigiję pastatą be žemės sklypo. Kaip vėliau nurodė aplinkos apsaugos pareigūnams, jie pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) dėl ilgalaikės žemės sklypo nuomos, tačiau nesulaukę, kol bus parengti visi reikalingi nuomos dokumentai, sugalvojo nukirsti medžius.
Medžius nukirtę asmenys nesutinka su jiems pareikštais administracinio nusižengimo faktais ir yra įsitikinę, kad NŽT pateiktas prašymas dėl ilgalaikės nuomos jiems garantuoja teisę valstybinėje žemėje tvarkytis kaip savo nuosavoje žemėje.
Tačiau želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo, prieš nukirsdamas saugotinus medžius ir (ar krūmus), turi pateikti savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo. Šiuo atveju, pastato, esančio valstybinėje žemėje, kurioje rasti nukirsti medžiai, savininkai argumentuoto nustatytos formos prašymo dėl valstybinėje žemėje augusių saugotinų medžių nukirtimo leidimus išduodančiai Rokiškio rajono institucijai nepateikė.
Todėl šiuo metu yra skaičiuojama gamtai padaryta žala, bylą toliau nagrinėja Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius.
Aplinkos apsaugos specialistai primena, kad nukirtus saugotinus medžius, augančius ne miškų paskirties žemėje, asmenims gresia baudos nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 300 eurų. Be to, gali būti skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Reidas, per kurį pastebėti nukirsti medžiai, vykdytas gegužės 8 d.