Statys gamyklą, nors viena jau yra
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) statys 41,6 mln. litų vertės atliekų rūšiavimo gamyklą, pajėgsiančią per metus išrūšiuoti 75 tūkst. tonų atliekų. Įdomu tai, kad šių metų kovo mėnesį tas pats KRATC Klaipėdos rajone veikiančiame Dumpių sąvartyne jau pastatė lygiai tokio pat našumo, tačiau kur kas pigesnę rūšiavimo liniją.
Tiesa, KRATC Viešųjų pirkimų ir projektų administravimo skyriaus viršininkas Tomas Mataitis teigė, kad „dabar Dumpių regioniniame sąvartyne veikiančios rūšiavimo linijos pajėgumas yra apie 40 tūkst. tonų, dirbant viena pamaina. Rūšiavimas vykdomas 2 pamainomis“.
KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis atsiduso, išgirdęs klausimą, kam reikalinga dar viena, tokio pat pajėgumo, rūšiavimo linija. „Oi, kiek aš galėčiau papasakoti. Naują rūšiavimo gamyklą mus statyti vertė Aplinkos ministerija. Jie nori, kad į sąvartyną atvežamas atliekas išrūšiuotume iki adatos. Mano manymu, būtų užtekę mažesnio pajėgumo linijos, greta dabar veikiančios. Tačiau buvo nurodymas panaudoti Europos Sąjungos (ES) milijonus“, - aiškino V. Plečkaitis. Beje, V. Plečkaitis dirba KRATC pavaldžioje viešojoje įstaigoje „Anabazis“, todėl suprantamas jo nepritarimas naujo žaidėjo atliekų rinkoje atsiradimui. Nuo šiol pelną teks dalintis su juo.
Aplinkos viceministrą Almantą Petkų stebina toks atsakymas. Jo teigimu, komunalinių atliekų tvarkymas yra viena iš savivaldos funkcijų, todėl kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip jai elgtis. O Aplinkos ministerija klaipėdiečių tikrai nevertė teikti paraišką ES paramai gauti.
„Dar prieš 10 metų buvo numatyta Lietuvai skirti 450 mln. litų ES lėšų bioskaidžioms atliekoms tvarkyti ir mechaniškai jas apdoroti. Klaipėda prieš trejus metus pati teikė paraišką 37 mln. litų paramai gauti. Jei dabar jie galvoja, kad nereikėjo, tai kam tuomet vargo?“, – stebisi A. Petkus.
Jis taip pat patvirtino, kad atliekų rūšiavimo gamyklos generalinis rangovas privalės būti ir jos operatoriumi.
„Toks yra ES reikalavimas, mat šiam projektui įgyvendinti skiriama net 85 proc. lėšų. Todėl paramos gavėjas ir projekto įgyvendinimo užsakovas, šiuo atveju tai yra Klaipėdos RATC, negalės būti ir būsimos rūšiavimo linijos operatoriumi“, - paaiškino viceministras.
Pagal Lietuvos teisės aktus, po kelių metų už kiekvieną sąvartyne paliekamą toną atliekų numatomi taršos mokesčiai, kurie guls ant gyventojų bei juridinių vienetų pečių. Pavyzdžiui, teisės aktų projektuose nurodoma, kad 2016 metais taršos mokestis bus 75 Lt už toną, o 2020 m. – 155 Lt.
Rūšiavimo gamykla, leis sumažinti sąvartyne laidojamų atliekų kiekį. Iki 2020 metais Lietuvoje turės būti perdirbama iki 50 proc. komunalinių atliekų
Paslaptinga laimėtoja
Gamyklos Klaipėdoje ir rūšiavimo įrenginių statybos konkurse dalyvavo net 36 įmonės. „Finišo tiesiojoje liko 3 dalyviai, iš kurių laimėtoju pripažinta UAB „NEG Energy“, pasiūliusi įvykdyti projektą už 41,6 mln. litų“, - sakė T. Mataitis.
Pagal pasirašytą sutartį, „NEG Energy“ įsipareigoja pastatyti rūšiavimo gamyklą iki 2015 metų balandžio. Konkurso laimėtoja yra paslaptinga įmonė. Jos interneto svetainėje nė vienu žodžiu neužsiminta apie ką tik laimėtą konkursą, nerasime įmonės vadovo pavardės, taip pat nėra ir įmonės kodo.
Paskambinus toje svetainėje nurodytu telefono numeriu atsiliepia malonus moteriškas balsas ir praneša, kad paskambinome į „Archstudiją“. Paprašius sujungti su „NED Energy“ vadovu išgirstame, kad ši įmonė seniai išsikraustė. Tiesa, mums pasako įmonės vadovo telefono numerį. Pusantro mėnesio „NED Energy“ direktoriauja Orentas Strikaitis.
Skolinga „Sodrai“
Svetainėje rekvizitai.vz.lt sužinome, kad įmonėje, laimėjusioje 41,6 mln. Lt vertės konkursą, dirba trys darbuotojai. Negana to, ji gruodžio 1 d. buvo skolinga SODRAI 166 litus.
Pastudijavus Klaipėdos atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo, statybos ir naudojimo konkurso nugalėtojos „NEG Energy“ balansą ir pelno bei nuostolio ataskaitą be darbuotojų skaičiaus, sužinome, kad ji registruota apgriuvusiame Vilniaus senamiesčio name, turi 12 638 litų vertės balansinio turto.
Pernai „NEG Energy“ gavo 115 Lt pajamų, sumokėjo 17 litų pelno mokestį ir metus baigė gavusi 98 litus grynojo pelno.
Užsakovai ramūs
Tačiau gamyklos Klaipėdoje užsakovai ramūs. KRATC direktorius Šarūnas Reikalas tvirtina, kad konkursas vyko vadovaujantis „Viešųjų pirkimų įstatymu. Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „NEG Energy“ pateikė pasiūlymą, kuriame dalyvauja 4 bendrovių konsorciumas. Visų pasiūlymą teikusių bendrovių kvalifikacija atitiko viešųjų pirkimų konkurso reikalavimus.
Konkurso medžiaga buvo patikrinta vykdančiosios institucijos – Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). 2013-11-15 iš APVA gautas raštas, kad, patikrinus pasiūlymų vertinimo dokumentus ir sutarties projektą, leidžiama pasirašyti sutartį su laimėtoju. 2013 lapkričio 26 dieną sutartis pasirašyta. Jos vykdymui bendrovė „NEG Energy“ turi pateikti sutarties vykdymo garantiją, o garantiją suteikęs bankas įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui (KRATC) nurodytą sumą, jeigu banko klientas, už kurį bankas garantavo, neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę garantijos gavėjui“.
KRATC atstovai taip pat primena, kad „Nėra ir nebuvo nė vieno projekto, kuris būtų sustabdytas dėl netinkamo rangovo parinkimo“.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas įsitikinęs, kad bankas, suteikęs garantiją tokiai sumai, įvertino visą riziką.
„Įmonės įstatinis kapitalas nėra lemiamas veiksnys suteikiant arba atsisakant suteikti kreditą. Daug svarbiau yra įmonės istorija, finansiniai srautai, disponuojamas turtas. Jei visos tos sąlygos atitinka, kodėl gi ne? Lietuvos bankai, ypač mūsų asociacijos nariai, dabar kreditų lengva ranka nedalija. Garantija yra tolygi kreditui, o 40 mln. litų yra didelė suma bet kokiam bankui. Aišku, reikia patikrinti, koks bankas tą garantiją suteikė. Tai gali būti ir koks nors užsienio bankas, kur nėra griežtos priežiūros ir reguliavimo“, - svarstė S. Kropas.
Prievaizdams tiko
APVA Atliekų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas paaiškino, kad konkurso nugalėtojas nebūtinai turi būti ir statybininkas, mat jam suteikiama teisė kooperuotis. „Savo pasiūlyme tiekėjas UAB „NEG Energy“ turėjo teisę remtis kitų asmenų pajėgumais, įrodinėdamas atitiktį teisės verstis veikla reikalavimui, tačiau privalėjo pateikti perkančiajai organizacijai priimtinus įrodymus apie kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą tiekėjui per visą sutarties galiojimo laikotarpį.
Pati „NEG Energy“, būdama generaliniu rangovu, statybos darbų nevykdys, o visi darbai, kaip tai matyti iš pasiūlymo, bus atlikti kitų įmonių (jos pasamdytų rangovų ir subrangovų), kurios turi visus atestatus, reikalaujamus pirkimo sąlygose. Taip pat pažymėtina, kad patikrinusi analogiškų pirkimų procedūras Viešųjų pirkimų tarnyba viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų nenustatė. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, buvo priimtas sprendimas pritarti Klaipėdos RATC atliktoms pirkimo procedūroms“, - paaiškino V. Vrubliauskas. Tad remiantis tokia logika, sudaromos sąlygos tarpti tarpininkams, turintiems informaciją ir plačius pažinčių tinklus.
Pats Klaipėdoje vykusį konkursą laimėjusios įmonės vadovas O. Strikaitis, taip pat tvirtina, kad nei jis, nei jo vadovaujamos įmonės darbuotojai nesiruošia statyti gamyklos. „Mes tik operuosime, būsime viso proceso ir pastatytos gamyklos operatoriai. O statys ir projektuos kita įmonė, bendrovė „Hidrostatyba“, - sakė O. Strikaitis.
Beje, bendrovė „Hidrostatyba“ taip pat yra konkurso rengėjo ir užsakovo Klaipėdos RATC akcininkė, 2010-ų metų kovą turėjusi 40 086 vieno lito vertės akcijas.
Jis taip pat pripažino, kad „NEG Energy“ yra skolinga „Sodrai“. „Visko gali būti. Juk žinote, nauja įmonė... Tačiau ta skola laikina. Klausiate, kaip naujai įmonei bankai galėjo suteikti dešimties milijonų litų vertės garantijas? Nežinau, gal pasitikėjo“, - svarstė O. Strikaitis.
Vadovauja kelioms įmonėms
Vienintelės „NEG Energy“ akcininkės „New Energy Group“ vadovas Saulius Velička nevargo paaiškinti, kaip pavyko gauti banko garantiją, o ragino kreiptis į jau minėtąjį O. Strikaitį. „Įmonė turi naują vadovą, jis viską žino“, - sakė S. Velička.
To paties S. Veličkos vadovaujama ir jam priklausanti įmonė „New Energy Group“ yra viena iš Vilniaus apskrityje iškilsiančios atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo, statybos ir naudojimo generalinės rangovės bendrovės „Energesman“ akcininkių. Tik Vilniuje užsakymas kur kas „riebesnis“ - 119 mln. litų, o Klaipėdoje – 41,6 mln. Lt.
Įdomiausia tai, kad atliekų kiekiui vis mažėjant, o ir likusį išrūšiavus „iki adatos“, ką degins milžiniško galingumo „Fortum Klaipėda“ gamykla? Ji pajėgi per metus į savo krosnis sumesti net 240 tūkst. tonų šiukšlių.
Tačiau KRATC kol kas gali pristatyti vos pusę reikalingo kiekio, o ateityje ir šis mažės.