Kiek naujesnis Eurobarometro tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai pagal atliekų rūšiavimą atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Trys ketvirtadaliai gyventojų bent kartais rūšiuoja plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną. Elektroniką, dažus, chemines medžiagas, skardines, virtuvės atliekas – tik pusė. ES valstybėse plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną vidutiniškai rūšiuoja devyni iš dešimties, kitų rūšių atliekas – trys ketvirtadaliai žmonių. Jokių atliekų nerūšiuoja 7 proc. Lietuvos gyventojų ir 3 proc. europiečių.
Pakuočių atliekas nuolat rūšiuoja vos trečdalis lietuvių, daugiausia – turintieji aukštąjį išsilavinimą, didmiesčių gyventojai, kiek didesnių pajamų ir, priešingai nei galima tikėtis, – vyresni nei 40-ies žmonės. Pagrindinė nerūšiavimo priežastis jiems – namuose nėra kur laikyti tokių atliekų.
Įmesi ne ten – baudą gaus visas namas
Stiklo niekas neatvažiuoja – jį reikia nešti iki didelių konteinerių, o ten dar viską išrūšiuoti pagal spalvas. Butelius galima nutempti iki parduotuvės ir susigrąžinti užstatą. Už plastikinius butelius, kad ir kokio dydžio jie būtų, tenka suploti 25 euro centus, užtat stikliniai tekainuoja 8. Bet žmonės priduoda ir vienus, ir kitus – kiša juos į automatus, kurie vėliau išspjauna čekį, o šį tereikia pateikti kasoje.
Kad ir kokia įmantri atrodo ši sistema (net patiems vokiečiams dėl jos skauda galvą), ji sėkmingai veikia ir niekam nekelia nepasitenkinimo. Juoba kad mokėti reikia tik už šiukšlių iš juodųjų konteinerių išvežimą. Pasitaiko, kad žmonės atliekas sumeta ne ten (pavyzdžiui, organines atliekas sukrauna į plastikinius maišus arba į geltonuosius prideda ne plastiko). Šiukšlininkai pastaruosius (jie skaidrūs, todėl turinys puikiai matyti) tokiu atveju tiesiog palieka ant šaligatvio. Kartais ant skelbimų lentos atsiranda įspėjimas: „Brangūs kaimynai, gavome baudą už netinkamas atliekas rudame konteineryje.“ Aš pati, būdama Lietuvoje, jau dairausi atskiro kibiro organinėms atliekoms.
„Plastikiniai maišeliai sklando ore“
Kopenhagoje gyvenanti Jūratė nuo kitų atliekų turi atskirti plastiką, stiklą ir popierių bei kartoną. „Jei neišlankstai dėžių, namo prižiūrėtojas atlekia aiškintis santykių net su vėjeliu“, – pusiau juokais skundėsi ji. Kieme dar stovi mažesni konteineriai baterijoms, metalui ir kietam plastikui. Jūratės žodžiais, ne visi danai rūšiuoja atliekas, stropiau – tik stiklą.
Daliaus iš Londono teigimu, reikalavimai skiriasi nuo vietos valdžios. Jų kieme stovi konteineriai plastikui, popieriui ir stiklui bei skardinėms. Dar vienas skirtas organinėms atliekoms.
Vienoje, anot ten su šeima gyvenančios Gerdos, stovi atskiri konteineriai spalvotiems buteliams. Per miesto šventes šiukšlininkai įrengia savo stendus ir šiukšles tenka iki tam tikro laiko sumesti į reikiamus konteinerius. Lietuvė prisiminė sykį gavusi pastabą, kad plastikinius butelius į konteinerį meta nesuspaustus. Ten dirba savotiški šiukšlių šerifai, kurie prižiūri, kad atliekos būtų rūšiuojamos tinkamai. Jei kažkas prie visų šiukšlių palieka baldus ar šiaip ką netinkamo, sąskaitą už tai gauna visas namas, mat nestandartines atliekas reikia patiems išvežti į specialius sąvartynus.
Mieste net veikia karštoji linija žmonėms, susidūrusiems su keblumais.
Pietų Italijoje esančiame Tarante, pasak ten gimusio Nicolos, bandyta pripratinti rūšiuoti atliekas, kiemuose buvo pastatę konteinerius, bet žmonės šiukšles mesdavo, kur papuolė, tad sumanymas greitai žlugo. Tuo metu Milane, kur jam teko gyventi, kiekvienas namas turi savus konteinerius organinėms atliekoms, popieriui, stiklui, plastikui ir kitoms atliekoms.
Saudo Arabijoje, ten gyvenančios Giedrės teigimu, dėl atliekų niekas nesuka galvos: „Plastikiniai maišeliai sklando ore. Prekybos centrai juos dalija tonomis ir ragina kiekvieną daiktą pakuoti į atskirą.“