Sal­du­vės kal­ną nudrožė ekst­re­ma­lai

Nuo Sal­du­vės kal­no, esan­čio prie Šiau­lių, lei­džia­si dvi ne­le­ga­lios dvi­ra­čių tra­sos su tramp­li­nais. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai pra­re­gė­jo: kul­tū­ros pa­mink­lui pa­da­ry­ta ža­la ga­li bū­ti skai­čiuo­ja­ma de­šim­ti­mis tūks­tan­čių li­tų. Ženk­lais, drau­džian­čiais va­ži­nė­tis nuo kal­no Šiaulių sa­vi­val­dy­bė ne­pa­si­rū­pi­na. Čia nė­ra nė ženk­lo apie kul­tū­ros pa­mink­lą.

Tra­sos įreng­tos ne per die­ną

„Šiau­lių kraš­tui“ apie Sal­du­vės kal­no tra­sas pa­sa­ko­jo ten vaikš­čio­jan­tys šiau­lie­čiai. Jie ste­bė­jo­si, ar to­kia veik­la ant kalno yra leis­ti­na.

Dvi­ra­ti­nin­kų star­tas – aukš­čiau­sia kal­no vie­ta. Tuo­met – ra­mes­nis ruo­žas ir vie­nas tramp­li­nas kal­no dau­bo­je. Prie pat šlai­to vir­šaus ke­lias iš­si­ski­ria. Į kai­rę – kie­tes­niems „down­hill“-inin­kams, į de­ši­nę – silp­nes­niems.

Pir­mo­sios tra­sos vin­giai stai­ges­ni, nu­si­lei­di­mai sta­tes­ni ir grei­čiai di­des­ni. Kal­no apa­čio­je tra­sos dar ne­si­bai­gia. Ekst­re­ma­les­nė­je tra­so­je – iš­kart di­de­lis tramp­li­nas su duo­be po juo. To­liau ke­lias apie šim­tą met­rų vin­giuo­ja pu­šy­nu su įvai­rio­mis kliū­ti­mis.

Pa­na­šaus il­gio ir ki­ta tra­sa. Čia taip pat yra pa­vo­jin­gų tramp­li­nų, ta­čiau juos ga­li­ma ap­va­žiuo­ti pa­kraš­čiu. Ma­ty­ti, kad pa­dir­bė­ta iš pe­ties. Sup­jaus­ty­tos ke­lios pu­šys, iš ku­rių įreng­ti nuo­žul­nūs stai­gūs po­sū­kiai.

Suk­rau­ti rąs­tai ir ša­kos už­pil­ti smė­liu ir žvy­ru, ku­ris iš­kas­tas čia pat, po pu­šų šak­ni­mis. Ke­lioms pu­šims pjūk­lais nu­broz­din­ta žie­vė.

Sal­du­vės kal­no šlai­te iš­kirs­ti laip­tu­kai, kad bū­tų leng­viau dvi­ra­tį už­si­neš­ti.

Nuos­to­lius pa­ma­tė tik da­bar

Ze­no­nas Stun­džia, Kul­tū­ros ver­ty­bių de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius, pa­ma­tęs kal­ną, pa­šiur­po: „At­vyk­da­mas ma­niau, kad kal­nas ne­bus taip su­nio­ko­tas“.

Ins­pek­to­riaus tei­gi­mu, ant kal­no nu­ties­tos tra­sos kul­tū­ros pa­mink­lą su­ža­lo­jo la­biau nei ke­tur­ra­čių mė­gė­jai, ku­rie bu­vo pa­mė­gę čia pra­mo­gau­ti.

„Nuos­to­liai ga­li vir­šy­ti de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų“, – sa­kė ins­pek­to­rius, fo­tog­ra­fuo­da­mas tra­sų po­sū­kius, tramp­li­nus ir duo­bes.

Ža­la kul­tū­ros pa­mink­lui skai­čiuo­ja­ma pa­gal tai, kiek lė­šų rei­kės vis­ką at­kur­ti. Z. Stun­džia tei­gia, kad tik už­vež­ti grun­to ne­pa­kaks. Rei­kia vis­ką su­tvir­tin­ti, kad po­lai­džio van­duo grun­to ne­nup­lau­tų.

„Ne­ži­nia, ar ne­pa­žeis­ti ar­cheo­lo­gi­niai sluoks­niai“, – svars­tė Z. Stun­džia.

Kas to­liau?

Ins­pek­to­rius tei­gia, kad ar­ti­miau­sias jo žings­nis – kreip­tis į Kul­tū­ros ver­ty­bių de­par­ta­men­tą, kad bū­tų su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja ža­lai įver­tin­ti. „Sal­du­vė pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei. Ji tu­ri ne­del­siant kreip­tis į tei­sė­sau­gą“, – paaiš­ki­no ins­pek­to­rius šei­mi­nin­kų veiks­mus.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­vel­do­sau­gos spe­cia­lis­tas Man­tas An­ta­na­vi­čius va­kar jau ren­gė raš­tą po­li­ci­jai.

M. An­ta­na­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad Sal­du­vės kal­nas yra kul­tū­ros pa­mink­las. Pa­mink­lų są­ra­še šis ob­jek­tas ofi­cia­liai pa­va­din­tas Žu­vi­nin­kų pi­lia­kal­niu su gy­ven­vie­te.

Ar ša­lia kal­no yra koks ženk­las, liu­di­jan­tis, jog čia yra kul­tū­ros pa­mink­las? M. An­ta­na­vi­čius sua­be­jo­jo: „Tu­rė­tų bū­ti in­for­ma­ci­nė len­ta ša­lia sto­vė­ji­mo aikš­te­lės...“

Įsi­ti­ki­no­me, kad ša­lia kal­no yra tik len­ta apie čia esan­tį pa­žin­ti­nį ta­ką. Anks­čiau už­ra­šas ir spe­cia­lus ženk­las bu­vo ant be­to­ni­nės sie­nos kal­no pa­pė­dė­je. Sie­na li­ko, ta­čiau už­ra­šo ir ženk­lo – nė kva­po.

„Pra­žiū­rė­jo­me“

Vie­ti­niai pa­sa­ko­ja, kad tra­sas grei­čiau­siai pa­si­da­rė ekst­re­ma­lūs paaug­liai, ne­tu­rin­tys kur „pa­skrai­dy­ti“ dvi­ra­čiais. Gal sa­vi­val­dy­bė tu­ri jiems al­ter­na­ty­vą?

Ra­mū­nas Snars­kis, mies­to Ta­ry­bos na­rys ir Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, ma­no, kad tra­sas pa­si­da­rę jau­ni žmo­nės yra la­bai or­ga­ni­zuo­ti. „Jie ga­lė­jo kreip­tis į mū­sų Ta­ry­bą. Ban­dy­tu­me ieš­ko­ti tin­ka­mos vie­tos ar fi­nan­sa­vi­mo“, – ža­dė­jo pir­mi­nin­kas.

R. Snars­kio nuo­mo­ne, jau­ni­mui mies­te yra ką veik­ti. Kaip pa­vyz­dį R. Snars­kis pa­mi­nė­jo ried­len­ti­nin­kus, ku­rie nuo­lat „skei­ti­na“ pės­čių­jų bul­va­re. „Jie sa­ko pa­tys įren­gi­nius pa­si­sta­ty­tų. Tik duo­ki­te me­džia­gų ir vie­tą. Jiems at­si­bo­do krei­vi praei­vių žvilgs­niai“, – sa­ko R. Snars­kis.

R. Snars­kis ne­tei­si­na kal­ną nu­nio­ko­ju­sių jau­nuo­lių: „Jie ra­do vie­tą, kur ga­li sa­ve iš­reikš­ti. O mes, suau­gę žmo­nės, pra­žiū­rė­jo­me, ne­pas­te­bė­jo­me, ką jie vei­kia. Sal­du­vės kal­ną at­sa­kin­gas sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tas tu­ri ret­kar­čiais ap­lan­ky­ti.“