Nuo Salduvės kalno, esančio prie Šiaulių, leidžiasi dvi nelegalios dviračių trasos su tramplinais. Paveldosaugininkai praregėjo: kultūros paminklui padaryta žala gali būti skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų. Ženklais, draudžiančiais važinėtis nuo kalno Šiaulių savivaldybė nepasirūpina. Čia nėra nė ženklo apie kultūros paminklą.
Trasos įrengtos ne per dieną
„Šiaulių kraštui“ apie Salduvės kalno trasas pasakojo ten vaikščiojantys šiauliečiai. Jie stebėjosi, ar tokia veikla ant kalno yra leistina.
Dviratininkų startas – aukščiausia kalno vieta. Tuomet – ramesnis ruožas ir vienas tramplinas kalno dauboje. Prie pat šlaito viršaus kelias išsiskiria. Į kairę – kietesniems „downhill“-ininkams, į dešinę – silpnesniems.
Pirmosios trasos vingiai staigesni, nusileidimai statesni ir greičiai didesni. Kalno apačioje trasos dar nesibaigia. Ekstremalesnėje trasoje – iškart didelis tramplinas su duobe po juo. Toliau kelias apie šimtą metrų vingiuoja pušynu su įvairiomis kliūtimis.
Panašaus ilgio ir kita trasa. Čia taip pat yra pavojingų tramplinų, tačiau juos galima apvažiuoti pakraščiu. Matyti, kad padirbėta iš peties. Supjaustytos kelios pušys, iš kurių įrengti nuožulnūs staigūs posūkiai.
Sukrauti rąstai ir šakos užpilti smėliu ir žvyru, kuris iškastas čia pat, po pušų šaknimis. Kelioms pušims pjūklais nubrozdinta žievė.
Salduvės kalno šlaite iškirsti laiptukai, kad būtų lengviau dviratį užsinešti.
Nuostolius pamatė tik dabar
Zenonas Stundžia, Kultūros vertybių departamento Šiaulių skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius, pamatęs kalną, pašiurpo: „Atvykdamas maniau, kad kalnas nebus taip suniokotas“.
Inspektoriaus teigimu, ant kalno nutiestos trasos kultūros paminklą sužalojo labiau nei keturračių mėgėjai, kurie buvo pamėgę čia pramogauti.
„Nuostoliai gali viršyti dešimtis tūkstančių litų“, – sakė inspektorius, fotografuodamas trasų posūkius, tramplinus ir duobes.
Žala kultūros paminklui skaičiuojama pagal tai, kiek lėšų reikės viską atkurti. Z. Stundžia teigia, kad tik užvežti grunto nepakaks. Reikia viską sutvirtinti, kad polaidžio vanduo grunto nenuplautų.
„Nežinia, ar nepažeisti archeologiniai sluoksniai“, – svarstė Z. Stundžia.
Kas toliau?
Inspektorius teigia, kad artimiausias jo žingsnis – kreiptis į Kultūros vertybių departamentą, kad būtų sudaryta speciali komisija žalai įvertinti. „Salduvė priklauso savivaldybei. Ji turi nedelsiant kreiptis į teisėsaugą“, – paaiškino inspektorius šeimininkų veiksmus.
Miesto savivaldybės paveldosaugos specialistas Mantas Antanavičius vakar jau rengė raštą policijai.
M. Antanavičius patvirtino, kad Salduvės kalnas yra kultūros paminklas. Paminklų sąraše šis objektas oficialiai pavadintas Žuvininkų piliakalniu su gyvenviete.
Ar šalia kalno yra koks ženklas, liudijantis, jog čia yra kultūros paminklas? M. Antanavičius suabejojo: „Turėtų būti informacinė lenta šalia stovėjimo aikštelės...“
Įsitikinome, kad šalia kalno yra tik lenta apie čia esantį pažintinį taką. Anksčiau užrašas ir specialus ženklas buvo ant betoninės sienos kalno papėdėje. Siena liko, tačiau užrašo ir ženklo – nė kvapo.
„Pražiūrėjome“
Vietiniai pasakoja, kad trasas greičiausiai pasidarė ekstremalūs paaugliai, neturintys kur „paskraidyti“ dviračiais. Gal savivaldybė turi jiems alternatyvą?
Ramūnas Snarskis, miesto Tarybos narys ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, mano, kad trasas pasidarę jauni žmonės yra labai organizuoti. „Jie galėjo kreiptis į mūsų Tarybą. Bandytume ieškoti tinkamos vietos ar finansavimo“, – žadėjo pirmininkas.
R. Snarskio nuomone, jaunimui mieste yra ką veikti. Kaip pavyzdį R. Snarskis paminėjo riedlentininkus, kurie nuolat „skeitina“ pėsčiųjų bulvare. „Jie sako patys įrenginius pasistatytų. Tik duokite medžiagų ir vietą. Jiems atsibodo kreivi praeivių žvilgsniai“, – sako R. Snarskis.
R. Snarskis neteisina kalną nuniokojusių jaunuolių: „Jie rado vietą, kur gali save išreikšti. O mes, suaugę žmonės, pražiūrėjome, nepastebėjome, ką jie veikia. Salduvės kalną atsakingas savivaldybės specialistas turi retkarčiais aplankyti.“