Apie tokias masines apsitvarkymo akcijas, kaip kasmet vykstanti „Darom“, mažai kam reikia pasakoti – į jas įsitraukia įvairios organizacijos, verslai, žmonės patys buria savo komandas ir eina tvarkyti miškų, paežerių, paupių, tačiau kai kurios savanoriškos švarinimosi iniciatyvos lieka mažiau pastebėtos.
Pastaraisiais metais prie Lietuvos vandens telkinių pakrančių gražinimo prisideda aktyvūs žvejai. Jie patys buria tvarkymo komandas, socialiniuose tinkluose bando įkvėpti kitus rinkti ne tik savo, bet ir kitų paliktas šiukšles.
Kėdainietis žvejys Marius Čižeika pasakoja, kad paraginti kitus žvejus ir gamtai neabejingus žmones prisijungti prie jo organizuotos apsitvarkymo talkos paragino dažnai žūklavietėse pasitinkantis vaizdas – prie ežero ar upės besimėtančios šiukšlės, žvejų palikti daiktai.
„Dažnai, būna, atvažiuoji žvejoti ir randi šiukšlyną. <...> Tose vietose, kur galima pažvejoti – žvejų palikti pašarų maišeliai, masalų dėžutės. Dažnai tenka rasti ir kitokių šiukšlių – jaunimas atvažiuoja prie vandens suvalgyti kokį kebabą, atsigerti kavos. Atsivežti puodelius ir maišelius jie sugeba, o išsivežti, matyt, nelieka vietos mašinoje. Viskas tiesiog išmesta į pievą. O būtent toje vietoje, kur aš tvarkiausi, tai šalia yra kolektyviniai sodai. Žmonės tiesiog suveža ten senus rakandus, nors konteineris yra arčiau, nei pakrantė. Dėl nesuvokiamų priežasčių jie tai veža ir pila prie upės“, – stebėjosi Nevėžio pakrantę tvarkęs meškeriotojas.
Pasak Mariaus, žmonėms dar trūksta išprusimo atliekų tvarkymo srityje, bet situacija pamažu taisosi, iš dalies – dėl vis didesnį populiarumą įgyjančių masinių apsitvarkymo akcijų, tokių kaip nacionalinė, balandžio mėnesį vykstanti, „Darom“ talka ar tarptautiniai renginiai, šiemet rugsėjo 21 dieną vyksiantys ir Lietuvoje – Pasaulinė tvarkymosi diena („World Cleanup Day“) ir upių švarinimo diena („River Cleanup“).
„Labai džiaugiuosi, kad vyksta tokios akcijos. Ypač jei gyveni mieste ir tave tiesiog traukia pabūti gamtoje, padaryti kažką gero, užsidirbti karmos taškų. Pastebiu, kad žmonės vieną kartą pabando, pasitvarko ir pamato, kad jiems gražu, kai tvarkinga; tai – užkrečiamas dalykas“, – komentavo Marius, atkreipdamas dėmesį, kad netolimose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje, šiukšlių gamtoje visai nematyti.
„Skandinavijos šalyse nesu matęs tokių dalykų, kaip į mišką ar prie upės išvežtos šiukšlės. Dar mums iki to trūksta... dabar dar, būna, randi Lietuvoje tokių vietų, kai miško viduryje – pakeliai, atvežti ir išmesti buteliai. Kartais net galvoju, kaip iki čia prinešti visa tai reikėjo“, – pasakoja Marius užsimindamas, kad, vis dėlto, pastaraisiais metais situacija gerėja, – „Draugas iš Norvegijos buvo grįžęs į Lietuvą atostogauti. Mes su juo šen ir ten pavažinėjom pažvejoti ir galvoju, jeigu jis atvažiuos ir rasime kažkokį šiukšlyną, tai man tokia gėda bus, bet visur, kur buvome, radome nedaug šiukšlių – vienas kitas popierėlis ar cigarečių pakelis. Vadinasi, žmonės po truputį darosi tvarkingesni.“
Kėdainiečio surengta akcija didelio dalyvių skaičiaus nepritraukė, nors, kaip sakė vaikinas, susidomėjimo būta, bet tik nedaugelis ryžosi jį pademonstruoti ateidamas prie upės. Vis dėlto, Mariaus įsteigtas talkos prizas – spiningas – rado naują šeimininką. „Laimėtoja buvo moteris – žvejė. Aš jai nuvežiau ir įteikiau tą spiningą. Labai džiaugėsi, mačiau, kad žmogui jo tikrai reikėjo ir smagu už gerus darbus duoti gerą prizą“, – komentavo Marius.
Panašią pakrančių švarinimo akciją jau antrus metus organizuoja ir meškeriotojas Vytautas Ubonis. Į praeitų metų spalio mėnesį vykusį renginį „Gražinam upei skolą“ jis subūrė trisdešimties tvarkytojų komandą, kuri tvarkė Neries regioninio parko teritoriją bei čia susikertančių Neries ir Bražuolės upių pakrantę.
Renginio organizatorius atkreipė dėmesį į upių užterštumo problemą, pasak jo, žvejojant ne taip jau retai tenka pamatyti upe keliaujančias šiukšles. „Pakrančių vaizdas dar tikrai nedžiugina. Nors situacijas gerėja, bet iki tvarkos dar toli gražu. Manau, ir žvejai nesusirenka šiukšlių – palieka sliekų dėžutes, daug butelių, tai galima iš šiukšlių suprasti jų savininkus, bet labai didelė dalis yra upėmis keliaujančios šiukšlės. Būna, kad žmonės į upę išmeta šiukšlių maišus, būna, pribrendi kokią salą ir matai, kad guli šiukšlių kalnas, tai tikrai dar purvinos tos upės“, – apgailestauja Vytautas.
Pasak žvejo, per apsitvarkymo talkas pakrantėse žmonės dažniausiai randa butelių, daug senų padangų. Ryškiausiai šis „palikimas“ matyti nusekus upės vandeniui.
Jau du kartus „gražinęs upei skolą“ meškeriotojas ketina tokią akciją rengti ir šiemet, ir dar kitais metais. „Džiaugiamės, kad žmonių sąmoningumas auga. Kiekvienas butelis, pakeltas ir išmestas ten, kur turi būti, jau yra nauda“, – džiaugėsi Marius.
Meškeriotojas pabrėžė ir augančių nacionalinių bei tarptautinių apsitvarkymo akcijų naudą, užsimindamas, kad tokie renginiai paskatina tvarkytis ir tuos žmones, kurie kitokiomis sąlygomis taip nesielgtų. „Tokios akcijos pritraukia verslus ir tvarkymąsi padaro normaliu dalyku, nes kitiems žmonėms nesuprantama, kaip galima tvarkyti kitų padarytą žalą. Kiti palaiko tokią poziciją – taigi ne aš išmečiau, kodėl turėčiau pakelti. Tai, manau, tokios akcijos šį požiūrį keičia.“
Rugsėjo 21 dieną visas pasaulis švęs Pasaulinę tvarkymosi dieną, kurios šūkis – „Tvarkykis lokaliai, švęsk globaliai“. Akciją Lietuvoje pristato iniciatyva „Atliekų kultūra“. Jos metu rugsėjo 20–22 dienomis vyks „Mes darom“ apsitvarkymo talka, o rugsėjo 21 dieną savanorių komandos tvarkys didžiųjų Lietuvos upių – Neries ir Nemuno – pakrantes. Registruotis dalyvauti akcijoje galima oficialioje renginio svetainėje.