„Lietuva 3 kartus atsilieka nuo ES atliekų perdirbimo intensyvumo. Mes vis dar gyvename linijinėje ekonomikoje. Iškasame žaliavas, pagaminame produktus ir juos išmetame, užuot žaliavas sugrąžinę į pramonę ir gamybą. Dabar žengiame tvirtus žingsnius žiedinės ekonomikos ir sveikatai saugios aplinkos link. Didesnis sąvartyno mokestis ir platesnis apmokestinamų teršalų mokėtojų sąrašas – tai veiksmai, kuriuos turėjome padaryti seniai. Atliekų perdirbimas ir mažiau aplinkai žalingų junginių paieškos turi tapti kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Įstatymo pakeitimai padėtų įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas Lietuvai laipsniškai didinti ekonomikos augimo nestabdančius aplinkosauginius mokesčius, tarp jų ir mokestį už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose.
Pataisomis numatoma nuo 2023 m. didinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne. Tokiu atveju šis atliekų tvarkymo būdas taptų brangiausiu. Dabar sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifų – 10 eurų už toną. Todėl šalinimas sąvartyne išlieka patraukliu atliekų tvarkymo pasirinkimu. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione toks mokesčio tarifas būtų taikomas tik 3,4 proc. visų komunalinių atliekų, kadangi gyventojai gerai rūšiuoja atliekas, sėkmingai veikia automatinė rūšiavimo sistema ir deginimo jėgainės, todėl sąvartynuose lieka vos keli procentai atliekų.
Siekiant mažinti atliekų šalinimo kaip pigesnės atliekų tvarkymo alternatyvos patrauklumą, siūloma nuo 2023 m. mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydį didinti iki 50 eurų už toną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už kitus aukštesnį prioritetą turinčius atliekų tvarkymo būdus (įskaitant atliekų naudojimą energijai gauti). Dar 2018 m. regioninių atliekų sąvartynų asociacija raštu išreiškė sutikimą ir paramą tokiam padidinimui, kai veiklą pradės visos atliekų deginimo jėgainės. Be to, nebelaidojant atliekų sąvartynuose, nebebus užimamos tinkamos ir reikalingos kitoms veikloms vykdyti teritorijos.
Apmokestinamųjų teršalų tarifai nebus keičiami, siūloma tik išplėsti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojų sąrašą – į jį įtraukti ir tuos, kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius (OTNĮ). Dabar naudojant šiuos įrenginius veiklai juos reikia tik įregistruoti, bet nėra prievolės gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir mokėti mokestį už išmetamus teršalus. Veiklos vykdytojus, eksploatuojančius OTNĮ, įtraukus į privalančiųjų mokėti mokestį už aplinkos teršimą sąrašą, jie būtų skatinami investuoti į taršą mažinančias technologijas, ieškoti aplinkai ir žmonių sveikatai mažiau kenksmingų medžiagų ir būdų, pavyzdžiui, naudoti mažiau nemetaninius lakiuosius organinius junginius (NMLOJ) išskiriančių žaliavų, jas tinkamai laikyti ir tvarkyti, taikyti kitus taršos mažinimo būdus.
Siūlomos pataisos padėtų įgyvendinti ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti tam tikrų teršalų, išmetamų į aplinkos orą, kiekį 2020-2029 m. ir nuo 2030 m.
Rengiant įstatymo pakeitimus atsižvelgta ir į visuomenės nuomonę. Gyventojai aktyviai ją reiškia ir reikalauja imtis papildomų priemonių oro taršai mažinti, ypač miestuose ir ypač nemalonius kvapus skleidžiančiais teršalais, o tokie dažniausiai yra NMLOJ.
Laikantis nuoseklios mokestinės politikos ir suteikiant galimybę eksploatuojantiems OTNĮ ūkio subjektams planuoti veiklos pakeitimus ir diegti taršą mažinančias priemones, siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektu ir iki rugpjūčio 3 d. teikti pastabas ir pasiūlymus.