Ar savo kieme galiu nusipjauti medį?
Nors atrodo, kad savo sklype šeimininkauti galime kaip norime, tačiau, vis dėlto, yra tam tikrų išimčių. Tai GRYNAS.lt padėjo išsiaiškinti skaitytojas Aurimas, redakcijos pasiteiravęs, ar tikrai gali taip paprastai nupjauti medį, esantį jo sklype.
„Turime labai gražų sklypą. Jis didelis, todėl norėtume pasistatyti šiltnamį, bet toje vietoje, kur jis tiktų, auga keli medžiai. Jie jau seni, augo jau mums nusipirkus sklypą. Norime medį nupjauti, bet internete perskaitėm, kad taip paprastai negalima, reikia gauti leidimus ir panašiai. Ar tai tiesa? Kur mums skambinti, kad gautume tuos leidimus?“ – rašė Aurimas GRYNAS.lt redakcijai.
Reglamentuota teisės aktų
Išties, prieš pjaunant medį, būtina pasidomėti, ar toks veiksmas neprieštaraus teisės aktams. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė paaiškina kad pirmiausia, jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems.
„Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206. Šių kriterijų priedo 4 punkte nurodytos kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste ir ne mieste augančių medžių, kurie priskirti saugotiniems, rūšys ir skersmenys“, – informuoja specialistė.
Pagal minėtus kriterijus, mieste privačioje žemėje, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose saugotiniems priskiriami didesnio kaip 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste – tų pačių rūšių didesnio nei 30 cm skersmens medžiai.
„. Kai medžiai auga daugiabučių namų teritorijose valstybinėje ir savivaldybėms priskirtoje žemėje kriterijų priedo 3 punkte nurodytų rūšių medžiai yra saugotini ir šiems medžiams kirsti ar genėti reikia gauti savivaldybės leidimą: mieste – didesnio kaip 12 cm skersmens, ne mieste didesnio kaip 20 cm skersmens medžiams: ąžuolams, uosiams, klevams, skroblams, skirpstams, guoboms, bukams, vinkšnoms, pušims, eglėms, maumedžiams, pocūgėms, kėniams, beržams, juodalksniams, liepoms, gluosniams, šermukšniams, riešutmedžiams, kaštonams, miškinėms obelims ir kriaušėms“, – priduria O. Kazėnienė.
Savivaldybė nagrinėja kiekvieną atvejį
Išduoti leidimą pjauti medį ar ne, sprendžia vietos savivaldybė, besivadovaujanti minėtais saugotinų medžių kriterijais. GRYNAS.lt pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės, kokiais atvejais leidimai pjauti medžius išduodami, o kuriais ne.
Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė tikina, kad, nors leidimai pjovimui reikalingi medžiams nuo 20 cm skersmens, savivaldybė pasirengusi kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai. Tiesa, jei duodamas leidimas kirtimui, reikalaujama sumokėti želdinių atkuriamąją vertę.
Jeigu medis ir yra saugomas pagal minėtus kriterijus, G. Čeponytė akcentuoja, kad kartais daromos išimtys ir leidimas jį nupjauti neišduodamas.
„Leidimas kirsti išduodamas tik tuomet jei medis pavojingas, supuvęs, sutrešęs, invazinė rūšis ir jei įrenginėjama infrastruktūra (parkavimo vietos, inžinierinių tinklų (šilumos, vandens) ar atliekas kitų tinklų remontas. Tačiau tokiais atvejais reikalingi dar ir statybos leidimai“, – aiškina specialistė.
Kitaip tariant, jeigu norite pjauti medį daugiabučio ar savo nuosavo namo kieme, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, kuri įvertins, galima atlikti tokius veiksmus ar ne.
Vilniečiai nelinkę nusižengti
Kaip pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovė G. Čeponytė, gyventojai leidimų kirsti medžius prašo dėl labai įvairių priežasčių.
„Prašymų kirsti medžius gauname dažnai. Dažniausios priežastys: tamsina patalpas, kenkia pastatų, statinių konstrukcijoms (auga per arti), meta vaisius, gyventojai stato priestatus“, – vardija pašnekovė tęsdama, kad bent jau Vilniuje kirsti medžius be leidimų nėra dažnas reiškinys. Anot jos, paprastai žmonės parengia tvarkingus dokumentus, gauna leidimą statybai, prašo leidimo kirtimui ir yra linkę sumokėti atkuriamąją vertę miesto biudžetui ir atlikti darbus su leidimu.
Jeigu gyventojai mano, kad jų kieme medis pjaunamas neteisėtai, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.