Prieš Medžioklės įstatymo pakeitimų tvirtinimą, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys priminė, jog balsavime dalyvauti neturėtų Bronius Bradauskas – vienas turtingiausių Seimo narių ir prisiekęs medžiotojas.
Už įstatymo priėmimą be pakeitimų pasisakė ir opoziciniai konservatoriai.
Bandymai priimti įstatymo pataisas prasidėjo dar balandžio mėnesį. Galiausiai tik po antro balsavimo, balandžio 25 d., įstatymas buvo nežymia persvara priimtas, tačiau balsavimas baigėsi sąmyšiu – dešinieji užsipuolė nusišalinti turėjusį socdemą, medžiotoją Bronių Bradauską, o paskui ėmė tvirtinti, kad aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis balsavo nebūdamas Seimo salėje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 3 d. vetavo įstatymą, motyvuodama neskaidriu balsavimo procesu ir galimais teisinių procedūrų pažeidimais bei grąžino jį persvarstyti Seimui nepateikusi pakeitimų.
Gegužės 9 d. pakartotinai balsuojant pritarti pataisoms nebepavyko, nes balsavimui neužsiregistravo daugiau nei pusė Seimo narių. Neužtekus balsų, liko galioti buvęs Medžioklės įstatymas su Konstitucijai prieštaraujančiomis pataisomis.
Konstitucinis teismas (KT) dar 2005 m. yra išaiškinęs, kad Medžioklės įstatyme įteisintas leidimas medžiotojams medžioti privačioje žemėje be jos šeimininko sutikimo pažeidžia Konstituciją. Keistina nuostata, kad privataus miško savininkas gali uždrausti medžioti jo valdoje tik tuo atveju, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui daroma žala.
Priimtos Medžioklės įstatymo pataisos be apribojimų leidžia medžiotojų būrelių nariais tapti privačios žemės sklypo savininkams, kurie medžioklės plote turi daugiau nei 100 hektarų miško arba dirbamos žemės. Tokie nauji nariai į medžiotojų būrelius būtų priimami per mėnesį.
Vieno medžioklės ploto dydis negalėtų būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu miškų savininkų yra apie 240 tūkst., daugelis jų – smulkūs, valdantys po kelis hektarus. Medžiojančių medžioklės plotuose yra maždaug 30 tūkst.