A. Salamakinas: vardan ko ta visa velniava sukelta?
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkcija iš Aplinkos ministerijos turėtų būti perduota Žemės ūkio ministerijai. Priminsime, jog Aplinkos ministerija šią funkciją iš Žemės ūkio ministerijos gavo tik šią vasarą nutarus, jog visi žuvininkystės reikalai turėtų būti sutelkti „vienose rankose“. Tad dabartiniai Seimo narių pasiūlymai nepatinka nei Aplinkos ministerijai, nei žvejams mėgėjams.
„Vardan ko supriešintos dvi grupės – verslinė ir mėgėjiška žvejyba? Aš turbūt daugiausiai gaunu laiškų iš žvejų mėgėjų. Jie klausia, kodėl jūs leidžiat verslinę žvejybą – čia mus užsmaugs. Vakar sulaukiau skambučių, kad neva komitetas mėgėjišką žūklę atiduoda Žemės ūkio ministerijai. Iš kur tas išlenda? Vardan ko ta visa velniava sukelta? Buvom išvažiavę į posėdį ir buvom apkaltinti važiavimu pagal iškvietimą. Aš neabejoju, kad kažkieno buvo užsakyti straipsniai: kokie mes svoločiai – važiuojam kalbėti su versline žvejyba. Aš pats esu užkietėjęs žvejas mėgėjas. Mėgėjiška žvejyba praktiškai leidžiama 100 proc. vidaus vandens telkinių. Ten, kur žuvauja žvejai verslininkai, gali žuvauti ir mėgėjai“, - piktinosi A. Salamakinas.
Taip pat jis tikino niekada nepritarsiantis verslinės žvejybos draudimui. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, jei ji šimtmečius egzistavo, turi išlikti ir dabar.
„Aš niekada nepasirašysiu po tokia politine kvailyste. Sakoma, kad žvejų mėgėjų yra 200 tūkst., o žvejų verslininkų – nepilnas tūkstantis. Tai jeigu mes išvysim žvejus verslininkus, visi mėgėjai balsuos už mus. Jeigu jūs norit, tą žaidimą žaiskit. Aš jo nežaisiu. Ir nebus šito, kol aš čia sėdėsiu“, - dėstė komiteto pirmininkas.
Valstybės kontrolė Žemės ūkio ministerijai turėjo pastabų
Jo pusėn stojo ir bendrapartietis Gintautas Mikolaitis. Jis įsitikinęs, kad Aplinkos ministerija padeda žvejams mėgėjams, o verslininkus pamiršta. Kaip tik todėl jis verslinės žvejybos siūlė neuždrausti. „Mes planuojam mėgėjų žvejybai padėti įsteigdami rojus. Tai tegu į tą rojų tie mėgėjai ir važiuoja. Mes verslininkus iki galo skriaudžiam – nuvarom. O paskui sakom, kad darbo vietų nėra, mokesčių niekas nemoka. Jie nedideliuose plotuose n metų žvejoja. Ir tegu žvejoja. Siūlau palikti tą žvejybą“, - aiškino Seimo narys.
Taip pat jis pašiepė Aplinkos ministerijos iniciatyva brakonieriams pakeltas baudas: „Aš nežinau, kas pagal dabartinę tvarką čia medžios ir žvejos. Nelabai galima pagal taisykles eiti į mišką,“ - ironizavo Seimo narys.
„Abiejų ministerijų viceministrai pasakė, kad problema įsisenėjusi. Seimas tą matė ir pavasario sesijoje pakeitė (įstatymą – red. past.). Aplinkos ministerija pasiruošusi visa tai daryti. Mes vėl viską pakeičiam. Mes matėm, kad Žemės ūkio ministerija su tuo nesusitvarkė. Aš nematau reikalo keisti. Aš manau, reikia leisti Aplinkos ministerijai padirbėti šioje srityje“, - kalbėjo A. Dūdėnas.
Svarbu paminėti, jog tuomet, kai už kvotų skyrimo tvarką buvo atsakinga Žemės ūkio ministerija, Valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į šį sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejas pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui.
Tuomet Valstybės kontrolė išsakė nuomonę, kad tokia kvotų skyrimo tvarka vidaus vandens telkiniuose gali riboti kitų ūkinių subjektų teisę užsiimti žvejyba, į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti nei būtų galima surinkti skiriant kvotas konkurso būdu.
Už žvejybos vietą nemokėta nė cento
Įdomu ir tai, kad iš aplinkos ministro įsakymu patvirtinto 41 vandens telkinio, kuriame 2012 m. buvo leidžiama specializuota seliavų žvejyba, Žemės ūkio ministerijos sprendimu 20-yje vandens telkinių seliavų žvejyba skirta be konkurso.
Skiriant kvotas konkurso būdu, žuvų išteklių naudotojai pasiūlė nuo 13 iki 80 kartų daugiau lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, nei būtų skirta be konkurso.
2013 m. gaudyti ungurius leista 51 upelyje. Iš jų konkurso būdu žvejybos kvotos skirtos 17 vietų, už kurias žvejai pasiūlė nuo 100 iki 10 000 Lt. Tuo tarpu likusiuose 34 upeliuose žvejybos kvotos buvo skirtos be konkurso, už pačią žvejybos vietą nemokant nei cento.
Todėl svarstant Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, buvo pasiūlyta žvejybos kvotų skyrimo funkciją vidaus vandenyse deleguoti Aplinkos ministerijai. Pasiūlymui Seimo nariai pritarė buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame buvo aiškiai atskirta ministerijų kompetencija ir visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos vienai institucijai – Aplinkos ministerijai.
Nesupranta, kodėl bloga dabartinė tvarka
Pašnekovo žodžiais, nauja tvarka sukurta taip, kad skirstant kvotas būtų atsižvelgiama į tai, ar seniai žvejojama tame plote, taip pat į ES paramos panaudojimą, priklausymą vietos žvejų asociacijoms ir kt.
„Kvotų skyrimo tvarka yra parengta. Mes kviečiame žvejus diskutuoti, ar tvarka jiems tinka. Gavome atsakymus iš Konkurencijos tarybos ir iš kitų institucijų, kad visa tai teisės aktams neprieštarauja. Belieka tik su žvejais aptarti tą tvarką ir būtų galima pradėti kvotų skirstymą. Mūsų parengtas kvotų skirstymo principas išsprendžia daugelį problemų, kurias kėlė Kuršių marių žvejai. Nežinau, kodėl įstatymą reikia keisti“, - GRYNAS.lt kalbėjo viceministras.
Kita vertus, kad ir kaip žvejai verslininkai nirštų, jo teigimu, aplinkos ministro įsakymas, nuo 2015 m. Lietuvos ežeruose draudžiantis verslinę žvejybą, galiotų net ir Seimui pritarus įstatymo pataisoms. Kitaip tariant, tokiu atveju Žemės ūkio ministerija kvotas galėtų dalinti tik ten, kur leidžia Aplinkos ministerija.
Aukcionai nežavi
Tačiau Žemės ūkio ministerijos viceministras Rytis Šatkauskas įsitikinęs, kad jo atstovaujamai ministerijai visuomet buvo patikėta žvejams verslininkams skirstyti kvotas, todėl ir dabar, pasak jo, ši privilegija turėtų būti grąžinta kaip tik jai.
Pasidomėjus, ar Žemės ūkio ministerijai perėmus kvotų skirstymą , Konkurencijos taryba vėl jai nepažers kritikos dėl aukcionų vengimo, viceministras tokios galimybės neatmetė. Jis pripažino, kad ši institucija neturėtų dėl ko prikibti, jei kvotos būtų dalinamos aukciono būdu, kadangi tuomet į rinką lengviau įsilieti naujiems verslininkams.
Visgi Žemės ūkio ministerija dalinant kvotas nenori remtis vien tik aukcionais. Ji palaiko istoriškumo tradiciją.
Žvejai mėgėjai pastebi paradoksalią situaciją: versline žvejyba užsiimančios įmonės nuolat skundžiasi mažu pelnu ir sumoka palyginti nedaug mokesčių, už kuriuos būtų galima atkurti žuvies išteklius, tačiau kai verslinę žvejybą norima uždrausti, jos stoja piestu. Kad žvejai verslininkai toli gražu nėra šventieji, sutiko ir R. Šatkauskas. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad kažkokia dalis sugautos žuvies siekiant mažesnių mokesčių tiesiog neregistruojama.
Žvejai verslininkai triumfuoja
Tokie pakeitimai itin džiugina Lietuvos žvejų verslininkų asociaciją. Jos vadovas Jurijus Petrovas GRYNAS.lt sakė teigiamai vertinantis permainas, kadangi, pašnekovo žodžiais tariant, žvejams verslininkams kur kas lengviau rasti kalbą su Žemės ūkio ministerija. O Aplinkos ministeriją, kuriai šiuo metu patikėta skirstyti kvotas, jis vadina nuo žvejybos labai nutolusia.
Tiesa, J. Petrovas nepraleido progos sukritikuoti šios ministerijos dar ir todėl, kad ji nuo 2015 m. ežeruose užsimojo uždrausti verslinę žvejybą. Tai jis pavadino „absoliučiu absurdu“. Anot jo, idėjas, nukreiptas prieš jo atstovaujamus žvejus verslininkus aplinkos ministrui V. Mazuroniui pametėja žvejai mėgėjai.
Žvejas mėgėjas: lobistinės grupės labai įtakingos
„Jeigu už žvejų mėgėjų pinigus įžuvinami vandens telkiniai, prie ko tada Žemės ūkio ministerija? Aplinkos ministerija užsiima monitoringu, samdo mokslininkus. Todėl kas kitas, jei ne ji geriau žino, kas vyksta vidaus vandenyse. Viskas turėtų būti vienose rankose“, - aiškino gerai žinomas žvejas bei laidos apie žvejybą vedėjas.
Jam taip pat keista, kodėl žvejai verslininkai, nenoriai mokantys mokesčius ir besiskundžiantys prastu pelnu, taip nenoriai susitaiko su tuo, kad turės nutraukti nuostolingą veiklą. „Jie deklaruoja, kad verslas nuostolingas, bet laikosi įsikibę. Vadinasi, kažkas neapskaitoma, neužrašoma“, - svarstė vyras.
O politikų keliaklupsčiavimą žvejams verslininkams P. Korsakas sieja su didele šio verslo įtaka: „Čia veikia neaiškios povandeninės lobistinės jėgos, kurios yra surištos su žvejais verslininkais.“