Sėkmingos savaitgalio žvejybos „tyčiukai” ir „netyčiukai”

Gam­ta po­le­di­nės žūk­lės mė­gė­jus sa­vait­ga­lį jau le­pi­no pir­mai­siais ryš­kes­niais sau­lės spin­du­liais, ta­čiau šal­tu­kas vis dar ne­ap­lei­do, gal­būt to­dėl ne vie­nas kal­bin­tas žve­jys die­va­go­jo­si ran­kų ir ko­jų ant le­do ne­ša­lęs, o ki­ti juo­kė­si, kad po to­kio sa­vait­ga­lio apie žve­jy­bą tik po pie­tų kal­bė­ti ga­lė­sią (gal šil­dan­čių­jų per daug bu­vo?). Apie iki mū­sų at­vil­ni­ju­sius sa­vait­ga­lio žūk­lės ne­ti­kė­tu­mus – šiame straipsnyje.

Poledinės žūklės ant Dusios ežero laimikiai stebina net ir visko mačiusius žvejus: „Gaudžiau stintas, o net nesistengdamas su stinta ištraukiau 1,9 kilogramo lydeką. Tai tikrai nustebino, nes toks laimikis netikėtas ir nelauktas“, – savaitgalio žvejyba džiaugėsi Vilius Gaska.

Nei žvy­no, nei uo­de­gos

Ka­dan­gi pra­ėju­sį ant­ra­die­nį ne­pri­eta­rin­giems žve­jams pub­li­ka­ci­jo­je lin­kė­jau ge­ro lai­mi­kio, tai prie­ta­rin­giems šį­kart ne­lin­kiu nie­ko – nei žvy­no, nei uo­de­gos. Tur­būt šis pa­sa­ky­mas kai ku­riems ar­čiau dū­šios, o vie­no žve­jo pa­sta­ba ma­ne pa­ra­gi­no pa­si­do­mė­ti pas­ta­ro­jo žve­jy­bos lai­mi­kiu.

Bu­vęs Ne­mu­nai­čio pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius, šiuo me­tu mo­ki­nius kū­no kul­tū­ros pa­slap­čių mo­kan­tis Vi­das Re­ke­šius sa­vait­ga­lio žve­jy­bą iš­kei­tė į ga­li­my­bę pa­bū­ti su šei­ma, ta­čiau penk­ta­die­nį – tar­si vi­są dar­bo die­ną są­ži­nin­gai ati­dir­bo ant Nie­du­lio eže­ro le­do.

Citata

Stin­tų žve­jy­ba ant Du­sios eže­ro šiuo me­tu la­bai in­ten­sy­vi. Kai ku­rie jau iš anks­tes­nių me­tų ži­no, jog Du­sia dos­ni stin­tų, kai ku­rie tik da­bar at­ra­do mū­sų tur­tą. Stin­tos pas­ta­ruo­ju lai­ku – leng­viau­siai pa­sie­kia­mas lai­mi­kis.

Kaip pats žve­jys sa­ko, penk­ta­die­nio lai­mi­kis vi­sai ge­ras – pa­gau­ta apie 3 ki­log­ra­mai pus­kar­šių, ku­riuos žve­jai juo­kais va­di­na ne­ūžau­gom kar­šiu­kais, ne­pa­sie­kian­čiais įpras­to kar­šio svo­rio. Pas­ta­rų­jų Nie­du­ly­je, jau ne iš vie­no te­ko gir­dė­ti, tik­rai yra, ta­čiau rei­kia ge­bė­ti jų iš­lauk­ti. Anot V.Re­ke­šiaus, laks­ty­ti nuo eke­tės prie eke­tės čia tik­rai ne­rei­kia, už­ten­ka vos 1 ar 2 eke­čių ir tuo­met ban­dai kan­try­bę – lau­ki.

Pa­pra­šy­tas iš­duo­ti pa­slap­tį, kuo vi­lio­ja pus­kar­šius, žve­jys ne­no­riai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi: „Juk vi­si ži­no, kaip juos gau­dy­ti, nuo se­no juos gau­do.“ Ta­čiau po ke­le­to aki­mir­kų pri­si­pa­žįs­ta nau­do­jan­tis pa­ša­rą. „Pa­ša­rą per­ku žve­jų pre­kių par­duo­tu­vė­je, ro­dos, taip ir va­di­na­si – „Pa­ša­ras kar­šiams“. Aiš­ku, vy­res­ni kai­mo žve­jai to­kio ir pa­tys ga­li pa­si­ga­min­ti, bet gy­ve­nant mies­te tą pa­da­ry­ti sun­kiau – žmo­na iš vir­tu­vės ga­li iš­va­ry­ti“, – juo­kė­si V.Re­ke­šius.

Apie Du­sios stin­tas

Nuo Nie­du­lio eže­ro ke­lia­mės į Du­sią. Ši da­bar va­di­na­ma žve­jų ro­ju­mi – apie po­le­di­nę stin­tų žve­jy­bą kal­ba ne tik Aly­taus re­gio­no žve­jai. Kaip sa­ko Li­kiš­kė­lių gat­vė­je įsi­kū­ru­sios žūk­lės reik­me­nų par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas, pa­ty­ręs žve­jys Jo­nas Gruz­dys, Du­sios stin­tos – tik­ras ažio­ta­žas.

„Vi­si žve­jai mė­gė­jai ten vyks­ta: ir iš Vil­niaus, ir iš Kau­no, ir iš Ma­ri­jam­po­lės. Stin­tų žve­jy­ba ant Du­sios eže­ro šiuo me­tu la­bai in­ten­sy­vi. Kai ku­rie jau iš anks­tes­nių me­tų ži­no, jog Du­sia dos­ni stin­tų, kai ku­rie tik da­bar at­ra­do mū­sų tur­tą. Stin­tos pas­ta­ruo­ju lai­ku – leng­viau­siai pa­sie­kia­mas lai­mi­kis“, – Du­sios stin­tų žve­jy­ba ne­be­ste­bi­na pa­ty­ru­sio žve­jo.

Citata

Poledinės žūklės ant Dusios ežero laimikiai stebina net ir visko mačiusius žvejus: „Gaudžiau stintas, o net nesistengdamas su stinta ištraukiau 1,9 kilogramo lydeką. Tai tikrai nustebino, nes toks laimikis netikėtas ir nelauktas.

Eže­ri­nės stin­tos gy­ve­na tik gi­liau­siuo­se ir šva­riuo­se, ma­žiau­siai 20 met­rų gy­lio Lie­tu­vos eže­ruo­se. To­kių yra apie 50, pir­muo­ju nu­me­riu įvar­di­ja­ma Du­sia, taip pat As­ve­ja, Ba­luo­šai, Lū­šiai, La­ka­jai. Anot J.Gruz­džio, Kur­šių ma­rių stin­tos gau­do­mos 3 met­rų gy­ly­je, o štai Du­sios gy­lis di­des­nis – čia stin­tos žve­jo­ja­mos nuo 10 met­rų ir gi­liau.

Pa­pra­šy­tas pa­tar­ti, kaip ge­riau gau­dy­ti stin­tas, J.Gruz­dys at­sa­ko, kad ge­riau­sia Du­sio­je jas gau­dy­ti avi­žė­le su fos­fo­ru. „Taip pat pa­to­gu gau­dy­ti kab­liu­kais, prie ku­rių pri­kli­juo­tas ma­žas veid­ro­dė­lis, ar­ba ma­žu pa­pras­tu kab­liu­ku su fos­fo­ri­niu ka­ro­liu­ku. Va­rian­tų yra la­bai daug ir įvai­rių“, – ti­ki­na il­ga­me­tis žve­jys.

Pa­sak žve­jų, stin­tas vi­lio­ja nau­do­ja­mas jau­kas, ta­čiau žve­jai iš­duo­da, jog sėk­min­ga žve­jy­ba veik ga­ran­tuo­ta, kai ant kab­liu­ko ka­bi­na­mi kar­pių ar­ba kuo­jų, pūgž­lių ga­ba­liu­kai, nors pas­ta­ra­sis kaip ma­sa­las la­biau nau­do­ja­mas gau­dant ly­de­kas, star­kius.

Kitas kalbintas žvejybos mėgė­jas Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas šeštadienį taip pat žūk­lavo ant Dusios ežero ledo. Stintų jis specialiai nejaukino, nes tai, anot mero, negeras metodas. Į žvejybą jis vyksta ne tam, kad žuvų namo parneštų, o tam, kad pažve­jotų – pasimėgautų pačiu pro­cesu. Šeštadienio keturių valandų darbo-malonumo laimikis: 12 ešerių, 5 stintos (didesnės – sprindžio dydžio) ir 1 sykas, kurį paleido.

Gau­dai stin­tas, o nu­ste­bi­na ly­de­ka

Kaip ir dau­ge­lis žve­jų mė­gė­jų, sa­vait­ga­lį ant Du­sios le­do žve­jo­jo ir Vi­lius Gas­ka – pa­ty­ręs žve­jys stin­tas gau­dė avi­žė­lė­mis, o tiks­liau – su si­dab­ri­niais taš­ke­liais: „Da­bar stin­tų me­tas, to­dėl žve­jo­jau ir penk­ta­die­nį, ir šeš­ta­die­nį. Stin­tos la­bai ak­ty­vios, ge­rai kim­ba.“

V.Gas­kos stin­tų žve­jy­ba bū­tų nie­kuo ne­iš­skir­ti­nė, jei­gu ne ne­ti­kė­tai iš­trauk­tas lai­mi­kis – 1,9 ki­log­ra­mo sve­rian­ti ly­de­ka. „Gau­džiau stin­tas, o net ne­si­steng­da­mas su stin­ta iš­trau­kiau ly­de­ką. Tai tik­rai nu­ste­bi­no, nes toks lai­mi­kis ne­ti­kė­tas ir ne­lauk­tas. Pa­gau­ti ly­de­ką su stin­ta – re­te­ny­bė, ne­daž­nai taip pa­si­tai­ko. Šiaip ly­de­kas reik­tų gau­dy­ti su bliz­gu­te ar­ba su švy­tuok­le – su gy­vu ma­sa­lu net ne­ga­li­ma jų gau­dy­ti, ta­čiau aš to ir ne­da­riau.“

Apie to­kį re­tą at­ve­jį su­ži­no­jęs pa­ty­ręs žve­jys J.Gruz­dys juo­kė­si, jog tai – tik­rai iš­skir­ti­nis at­ve­jis: „Tai – sėk­min­gas „ne­ty­čiu­kas“.“ Jei­gu Du­sia ir to­liau bus to­kia dos­ni, meš­ke­rės bro­liai juo­kau­ja, jog Pa­lan­gos stin­tų šven­tė tu­rės rim­tą kon­ku­ren­tą – Du­sios stin­tų šven­tę.