Ūkininkas užtvankos nori rekreaciniams tikslams
Ukmergės rajone netoli kelio Ukmergė - Žemaitkiemis užtvankos atsiradimu labiausiai suinteresuoti ūkininkas Algirdas Augūnas ir verslininkas Albinas Strelčiūnas. Vieta, kurioje norima statyti užtvanką ir hidroelektrinę, yra Anykščių regioninio parko Siesarties kraštovaizdžio teritorijoje, todėl atsiranda papildomų kliūčių. Viena rimčiausių – Valstybės saugomų teritorijų įstatymas. Juo vadovaujantis, hidroelektrinės buvusio malūno teritorijoje statyti negalima. Taip pat tam koją kiša aplinkos ir žemės ūkio ministrų pasirašytas draudžiamų tvenkti upių sąrašas.
Bet, kaip informavo šaltiniai, darbo grupė siekiant pakeisti galiojančius teisės aktus pagalbos prašys iš Ukmergės į Seimą patekusių politikų. Tiesa, vienas iš upės tvenkimo iniciatorių A. Strelčiūnas GRYNAS.lt neigė galvojantis apie hidroelektrinės statybą. Tai jis pavadino viena iš galimybių ir patikino, kad pirmiausia užtvanką naudotų rekreacijos tikslams.
Vandens telkinys telkšotų jo paveldėtoje žemėje. Tačiau patyrę aplinkosaugininkai mano, kad tokie teiginiai tik priedanga. Anot jų dažniausiai, užtvankos įrengiamos būtent dėl hidroelektrinių.
Piniginę paplonino 300 tūkst. Lt
Ukmergės rajono gyventojo įvykdytą nusikaltimą teismas pripažino ypač dideliu ir jam skirta 9750 Lt bauda, o už aplinkai padarytą žalą iš jo priteista 287 tūkst. Lt. Taip pat nuteistajam teks atlyginti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išlaidas – 7614 litų. O A. Strelčiūnui, pasistengusiam, kad Siesartis prie jo namų išsiskirtų į dvi dalis, aplinkosaugininkai skyrė 500 Lt baudą ir, be to, jis turėjo atlyginti 12 tūkst. Lt gamtai padarytą žalą.
Tiesa, A. Augūnas Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo. Tačiau šio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl Siesarties kraštovaizdžio draustiniui padarytos žalos, nuteistojo skundą atmetė. Apygardos teismas paliko galioti šių metų balandžio 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtą nuosprendį.
Savivaldybė prašys Seimo narių pagalbos
Tačiau net ir tokios baudos nenumalšino vyrų noro turėti užtvanką, kurioje veiktų hidroelektrinė. Kad ukmergiškiai ir vėl aktyviai siekia savo tikslų, patvirtino Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas. Tiesa, jis pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai Siesartyje įrenginėti užtvankų neleidžia. Tačiau jei įstatymai būtų pakeisti, hidroenergetikos entuziastams atsirištų rankos.
Pašnekovas neatmetė galimybės, kad jo vadovaujama darbo grupė kreipsis į Seimo narius iš Ukmergės, kad jie paspartintų teisės aktų pakeitimą: „Jeigu pakeičia įstatymą, atsiriša rankos. Bet kol kas statybos neleidžiamos. Kažkada ten buvo užtvanka. Kad Siesartis turėtų būti pritaikytas turizmui, apie tai kalbama jau daug metų. Bet savivaldybė pati nestato. Čia yra verslininkų iniciatyva“.
Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka savo ruožtu patvirtino, kad šiuo metu užtvankos atkurti neįmanoma. Norint statyti hidroelektrinę, jo žodžiais tariant, visų pirma reiktų keisti teisės aktus.
„Pagal dabar galiojančius įstatymus užtvankos atkūrimas yra negalimas. Siesartis prisikiriama toms upėms, kuriose užtvankų statymas yra draudžiamas. Beje, toje vietoje yra kraštovaizdžio draustinis. Bet visų pirma reiktų įvertinti, ar tai nepakenktų kraštovaizdžiui, ar nebus sudarytos kliūtys žuvų migracijai“, - tikino parko direktorius.
Užtvanka palengvintų brakonierių dalią
Apskritai, pašnekovo teigimu, hidroelektrinės statyba sukeltų papildomų rūpesčių. Anot jo, Siesartyje neršia labai daug lašišinių žuvų, todėl svarbu užtikrinti, ne tik tinkamai veikiančių žuvitakių įrengimą, bet ir jų apsaugą nuo brakonierių. „Ten, kur yra žuvitakiai, daug lengviau brakonieriauti. Pastatai sietą ir koši vandenį. Šioje upėje neršia labai daug šlakių, todėl iškiltų daug papildomos rizikos“, - tikino J. Dautartas.
Specialistai įžvelgia didelę žalą lašišinėms žuvims
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Vytautas Kesminas, tiriantis lašišinių žuvų nerštą, laikėsi kur kas kategoriškesnės pozicijos. Anot jo, hidroelektrinė Siesarties upėje neabejotinai pakenktų lašišinių žuvų nerštui.
Galiausiai jis pridėjo, kad apie naujų užtvankų statybą negali būti nė kalbos: „Pagal pajėgumą (nerštaviečių kiekį ir gausumą) tai turbūt trečia Lietuvos upė. Tai valstybinės reikšmės saugoma upė ir naujų užtvankų statyba draudžiama. Apskritai, kai pastatoma užtvanka, sukyla vanduo. Būtina statyti žuvų praplaukimo taką. Jeigu pristatoma daug, pasikeičia upės režimas.“
Anot jo, šią užtvanką įrengti norima jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau to padaryti neleidžia galiojantys teisės aktai. Be to, hidroelektrinių statybai nepritaria ir Europos Sąjunga. Taip pat, jo teigimu, nereikia pamiršti ir to, kad nauji statiniai gali labai pakenkti lašišinių žuvų nerštui.
„Toje vietoje Siesartis patenka į kraštovaizdžio draustinį. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia tokias upes tvenkti. Be to, Siesartis įrašytas į draudžiamų tvenkti upių sąrašą. Nereikia pamiršti, kad ši upė yra viena svarbiausių lašišinių žuvų nerštaviečių. Vertingom žuvim tai nebūtų gerai. Nematau argumentų, kodėl reikėtų leisti tvenkti upę“, - tikino departamento direktorius.
Naudos turėtų nebent verslininkas
Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. Jūratė Kriaučiūnienė GRYNAS.lt tikino, kad Lietuvoje plėsti hidroenergetikos nenumatyta. Anot jos, įvertinus visų valstybės upių potencialą, nustatyta, kad hidroenergetiniai ištekliai nėra dideli. Be to, ji pabrėžė, kad šios veiklos plėtrai prieštarauja šiuo metu galiojantys aplinkosauginiai reikalavimai.
Pašnekovės žodžiais tariant, šiuo metu skatinama vietoje hidroelektrinių statyti vėjo ir saulės jėgaines. Be to, J. Kriaučiūnienė teigė, kad jei Lietuvoje hidroelektrinių ir padaugėtų, iš jų naudos turėtų nebent verslininkai: „Elektra tikrai nepigtų. Už atsinaujinančius šaltinius mokama valstybės kompensacija. Lietuvoje iš hidroenergijos pagaminama apie 3,5 proc. elektros energijos. Didžiausias šaltinis – Nemunas ir Neris, bet šiose upėse elektrinės nestatomos. O iš mažų jėgainių gausime labai mažą energijos kiekį. Tai būtų tik procentinė dalis. Sutinku, kad naudos turėtų tik savininkas, o ne Lietuvos žmonės.“
Žvejai mėgėjai pasiūlymui nepritaria
Naujos hidroelektrinės statybai kategoriškai nepritarė žvejas mėgėjas, žurnalo „Žvejok“ redaktorius Dalius Rakutis. Anot jo, tokie statiniai upėms padaro labai daug žalos: „Hidroelektrinių užtvankų pažabotose upėse nyksta tokios vertingos lašišinė žuvys, kaip kiršliai ir margieji upėtakiai. Be to, sutrinka ar net visai nutrunka sezoninės žuvų migracijos, keičiasi upių pratakumas ir vyraujantis vandens lygis. Dėl elektrinių veiklos vykstant ženklesniems vandens lygio svyravimas po neršto žūsta žuvų ikrai ir mailius. Sudaromos palankios sąlygos brakonieriškai veiklai – staigiai nuleidus vandenį daug lašišų išgaudoma rankomis ar nusmeigiama šakėmis bei žeberklais, daroma žala kitai gyvūnijai.“
Buvusio malūno teritoriją, vyro manymu, būtų galima paversti rekreacine zona, kuri taip pat neštų pelną. Atsižvelgiant į tai, jis nesupranta, kam ukmergiškiams prireikė būtent hidroelektrinės.
„Buvęs vandens malūnas prie upės – puiki vieta įrengti kavinę, restoraną, kaimo turizmo sodybą, kitą turizmo ir rekreacijos objektą, lankomą turistų, garsinantį kraštą. Gerų pavyzdžių netrūksta – pažiūrėkime į Ginučių, Liubavo vandens malūnus, Belmonto užtvanką ir kitus panašius objektus.
Objektai nekenkia gamtai ir yra pelningi. Todėl kyla klausimas: kodėl teikiamas prioritetas hidroelektrinei? Gal todėl, kad norint sukurti gerą rekreacijos objektą reikia įdėti daug idėjų, darbo, ir investicijų. Tuo tarpu vieną sykį investavus į elektrinę, nieko daryto nereikia. Nebent tik kaip savo akį saugoti galiojančius įstatymus, pagal kuriuos už pagamintą atseit „žalią“ energiją kiekvieną minutę kapsi pinigai iš mūsų, mokesčių mokėtojų kišenės“, - svarstė D. Rakutis.