Tarkino atogrąžų miškų turistai nuo šiol padės mokslininkams rinkti duomenis apie Tasmanijos velnius ir sekti jų populiaciją, praneša leidinys „The Guardian“.
Turistai ir aplinkosaugininkai sujungė jėgas, kad išsaugotų prie išnykimo ribos priartėjusią sterblinių žinduolių rūšį.
Keliaudami su gidais Tarkino atogrąžų miškų lankytojai rinks duomenis iš 45 nuo judesio įsijungiančių kamerų.
Paskutiniesiems sveikiems velniams - 27 tūkst. JAV dolerių
Pasaulio didžiausias sterblinis plėšrūnas kartu yra vienas iš Tasmanijos bei Australijos simbolių. Tasmanijos velnių populiaciją drastiškai sumažino greitai plintantis vėžys. Liga pažeisdavo žinduolių snukučius ir jie negalėdavo maitintis. Galiausiai gyvūnai mirdavo iš bado. Tokiu būdu per 15 metų žuvo 80 proc. Tasmanijos velnių populiacijos.
Daugiausia Tasmanijos velnių gyvena Australijos šiaurės vakaruose. Tai teritorija, vis dar nepaliesta ne tik dykumos, tačiau ir šiai rūšiai pražūtingos ligos.
Manyta, jog šie aršūs ir plėšrūs žinduoliai gyvena tik atvirose miško vietovėse, sausose vietose, pakrantėse.
Todėl mokslininkus itin pradžiugo naujai atrasta populiacija šiai rūšiai nebūdinguose atogrąžų miškuose. Žurnalistai ir mokslininkai juoduosius Tarkino miškų gyventojus vadina „sveika populiacija“, nes velniai nėra paveikti klastingo snukio vėžio. Todėl siekiama kuo geriau išstudijuoti jų elgesį ir išsiaiškinti, kokiu būdu liga gali plisti. Kameroms bei joms reikalingoms baterijoms išlaikyti Tasmanijos aplinkos apsaugos organizacijos skyrė 27 tūkstančius dolerių.
Turistai džiūgauja galėdami padėti
„Prielaida, kad Tasmanijos velniai gali gyventi atogrąžų miškuose pagaliau patvirtinta! - džiaugiasi turistines paslaugas Tarkino miškuose teikiančios bendrovės savininkas Markas Davisas. - Visos be išimties kameros, kurias įrengėme, užfiksavo Tasmanijos velnius, ir nė vienas jų neturi pražūtingos ligos požymių. Tai tikras palengvėjimas. Šiandien turistai „įdarbinti“ teritorijos tyrėjais ten, kur nuolat samdyti darbui mokslininkus nepakanka lėšų.“
Televizijos ABC kalbinti turistai džiaugėsi, jog gali tapti svarbaus projekto dalimi.
Jau dešimtmetį trunkantis Tasmanijos velnių išsaugojimo projektas finansuojamas Tasmanijos vyriausybės. Nelaisvėje veisiami ligai atsparūs gyvūnai, ieškoma naujų teritorijų, o mokslininkai laboratorijose stengiasi kiek įmanoma geriau ištirti tarp plėšrūnų plintantį snukio vėžį. Manoma, kad liga labiausiai plinta žinduoliams kandžiojant vieniems kitus, kai grumiamasi dėl maisto.
Aršiuosius sterblinius naikino ne tik ligos
Dar 1990-aisiais Tasmanijos velniai gyveno visoje Tasmanijoje. Tačiau 2008-aisiais jie jau buvo paskelbti nykstančia rūšimi ir saloje liko vos 10 000 šių sterblinių žinduolių. Manoma, jog jų populiacijai pakenkė ne tik 1996-aisiais pastebėtas snukio vėžys, tačiau ir rudujų lapių atsiradimas bei padažnėję susidūrimai su automobiliais.
Kažkada Tasmanijos velniai laikyti didžiule grėsme gyvuliams ir itin vertinti dėl kailio. Tik praėjusio amžiaus viduryje entuziastams pavyko sustabdyti jų medžioklę ir taip išsaugoti rūšį.
Kitu atveju šie velniai būtų išnykę kaip ir 1936 – aisiais iš žemėlapio dingę jų giminaičiai – Tasmanijos vilkai.