Didesni šalčiai, didesnis kūrenimas – didesnė ir tarša
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) praneša, kad žiemą miestuose padidėja oro užterštumas, o ypač išauga kietųjų dalelių koncentracija. Tai lemia daugiau taršos šaltinių ir tinkamos teršalams kauptis oro sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu pučia stiprus vėjas, teršalai greičiau išsisklaido, lyjant – išsiplauna, o vyraujant orams be vėjo ir be kritulių susidaro sąlygos teršalams kauptis priežeminiame sluoksnyje.
„Kai didėja vėjo greitis, teršalų koncentracija mažėja. Žiemą, kai šalta, vyrauja anticiklonas, nėra vėjo – koncentracijos kyla. Kai yra dideli šalčiai, didesnis būna ir kūrenimas. Tai visos priežastys, - GRYNAS.lt paaiškino AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas.
Jo teigimu, keliuose barstoma druska taip pat turi įtakos oro kokybei, tiesa, tas poveikis suintensyvėja pavasarį, ne žiemą: „Žiemą druskų teršalus sutraukia ledas, didesnis poveikis būna pavasarį, kai viskas atšyla ir išdžiūsta, nuo automobilių ratų viskas ima kilti į orą. Tada jau viskas priklauso nuo to, kaip greitai savivaldybės išvalo gatves“.
Normos viršytos didmiesčiuose
2014 metų pradžia, pasak oro kokybės vertintojų, stebino neįprastai šiltais orais, tačiau sausio viduryje jie pagaliau užleido savo pozicijas žiemai. Pirmomis šalčių dienomis, kai įsigalėti nuo Skandinavijos atslenkančiam anticiklonui bandė trukdyti virš Europos įsikūręs ciklonas, pūtė ir stiprokas vėjas, todėl teršalams kauptis sąlygų nebuvo - kietųjų dalelių koncentracija padidėdavo, bet pūstelėjus vėjui vėl sumažėdavo. Ribinės vertės viršijimų iki sausio 22 d. neužfiksuota.
Vėliau, nurimus vėjui, kietųjų dalelių koncentracija palaipsniui pradėjo didėti daugelyje miestų. Sausio 22 d. paros ribinės vertės viršijimas užfiksuotas Klaipėdoje, sausio 23 d. - jau ir Vilniuje, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje. Panaši situacija išliko ir penktadienį bei šeštadienį, o sekmadienį oro užterštumas daug kur sumažėjo, koncentracijos paros ribinės vertės viršijimas užfiksuotas tik Vilniaus Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje. To priežastis - vėl sustiprėjęs vėjas.
Artimiausiomis dienomis orus vis dar lems anticiklonas, bus šalta, sniego tikimybė nedidelė, bet pūs stiprokas vėjas, kuris turėtų prasklaidyti į orą patenkančius teršalus.
Didelė problema – kaminų filtrai
D. Perkauskas pabrėžia,kad kietosios dalelės į orą išsiskiria kūrenant bet kokį kietą kurą, įskaitant ir biokurą.
„Jeigu nėra filtrų, net malkas kūrenant susidaro suodžiai ir pelenai. Problema yra ta, kad kol kas oras filtruojamas tik stambiuose energetikos objektuose. Tačiau ateina nauja europinė direktyva, kuri apims smulkesnius objektus – nuo vieno iki penkiasdešimt megavatų katilinės bus griežčiau vertinamos. Bet visų gyventojų filtrų įsistatyti nepriversi“, - sakė oro kokybės vertinimo specialistas.
„Gyventojams taikomos vienokios baudos, pareigūnams kitokios – didesnės. Viskas yra daroma, tačiau prie kiekvieno kamino saugumiečio nepastatysi“, - sakė D. Perkauskas.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie didmiesčiuose pernai viršytas oro teršalų normas, kviečiame prisiminti jau rodytą vaizdo reportažą apie kietąsias daleles ir jų daromą poveikį žmogaus sveikatai:
Taip pat primename, kad kasmet aplinkosaugininkai vykdo akciją „Kaminukas“. Žiemos mėnesiais aplinkosaugininkai aplanko ne vieną dešimtį įmonių, kurios eksploatuoja katilines. Pareigūnus labiausiai domina ar krosnyse nedeginamos įvairios atliekos, pavyzdžiui, padangos ar panaudota alyva.
Individualių namų savininkai tokių patikrinimų sulaukia rečiau dėl kelių priežasčių. Pirma, jų namuose deginamo kuro tarša mažesnė, todėl dėmesys koncentruojamas į stambesnius „kūrentojus“. Antra, patekti aplinkosaugininkams į privačias valdas nėra paprasta. Jei žmogus į savo kiemą inspektorių neįsileidžia, jie patikrinti, kuo jis šildo savo namus, negali. Tokiu atveju į namus aplinkosaugininkai gali patekti tik su policijos pagalba.