MBA įrenginius perėmė ŠRATC
ŠRATC ir dabar jau buvusio MBA įrenginių operatoriaus UAB „Neg Recycling“ konfliktas įsisiūbavo pernai. 2021 lapkritį Grynas.lt aprašė, kad bendrovė nustojo priimti mišrias komunalines atliekas iš regiono, motyvuojama tuo, kad ŠRATC jų nepasiima ir gamykloje nebėra vietos naujoms saugoti.
Tuomet ŠRATC, kuris teigė, kad atliekų nepasiima, nes jos netinkamai apdorotos, savo sunkvežimius su iš gyventojų surinktomis atliekomis nukreipė į sąvartyną Jurgėliškėse, kur kasdien keliavo po 200 tonų nerūšiuotų šiukšlių, kaip tuomet buvo teigiama, laikinam pasaugojimui.
Vėliau, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, atliekų priėmimas MBA įrenginiuose buvo atnaujintas, atliekos vėl pradėtos apdoroti, o ŠRATC jas pasiimdavo. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) tuomet davė ŠRATC privalomą nurodymą nuo 2021 lapkričio 19 dienos nebevežti atliekų į sąvartyną bei įpareigojo iki 2022 vasario 1 d. perduoti UAB „Neg Recycling“ sąvartyne jau esančias nerūšiuotas atliekas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet situaciją vertino ramiai ir vadino ją „juridinių asmenų konfliktu“. Jis teigė, kad dėl šio konflikto ekstremalių situacijų komisija šaukiama nebus, tačiau departamento įpareigojimų įmonės turės laikytis, dėl to vyko ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Daugiau apie tai paskaityti galite ČIA.
Šiemet sausio 24 dieną Šiaulių apygardos teismas atmetė „Neg Recycling“ ieškinį, kuriuo bendrovė siekė, kad ŠRATC negalėtų vienašališkai nutraukti sutarties.
ŠRATC, savo ruožtu, siekė nutraukti sutartį su bendrove dėl, jo teigimu, netinkamai teikiamų paslaugų. Tuomet teismas panaikino paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kurios, kol byla nagrinėjama, draudė vienašališkai nutraukti dar 2013 metais tarp įmonių pasirašytą sutartį dėl paslaugų teikimo, ir nustatė skubų teismo sprendimo vykdymą. Tokiu būdu sausio 26 dieną MBA įrenginius iš „Neg Recycling“ perėmė ŠRATC. Ir nors daugelis manė, kad tai – konflikto pabaiga, taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.
Nesutaria dėl įrenginių būklės
Regione surinktos mišrios komunalinės atliekos – apie 200 tonų kasdien bei tai, kas jau sukaupta anksčiau, – prieš vežant į sąvartyną privalo būti apdorotos MBA įrenginiuose. ŠRATC ir „Neg Recycling“ šiuo metu nesutaria dėl perduotų įrenginių būklės, kuri turi tiesioginę įtaką atliekų tvarkymo regione organizavimui bei jų apdorojimo kokybei.
ŠRATC teigia, kad iš bendrovės perimti MBA įrenginiai buvo prastos būklės ir neveikė, juos teks taisyti, o kol visa įranga pilna apimtimi pradės veikti gali praeiti ir pusmetis. Buvusio operatoriaus teiginius, kad įrenginiai buvo perduoti tinkami, vadina spekuliacijomis.
„Įrenginiai neveikė ir tai savo raštu iš karto po teismo sprendimo patvirtino ir buvęs operatorius UAB „Neg Recycling“. Kad operatorius perdavė veikiančius įrenginius yra paties operatoriaus spekuliacijos, nes įrenginiai perdavimo metu buvo tik įjungti ir parodžius, kad burzgia, išjungti, ką antstoliai ir užfiksavo. Įvertinti burzgiančių įrenginių būklės perėmimo metu operatorius galimybės nesudarė ir tai ŠRATC padarė pasitelkęs ekspertą jau po įrenginių perėmimo, nes teismas nurodė MBA įrenginius perimti nedelsiant, kas ir buvo sausio 26 d. padaryta. Būtina pažymėti ir faktą, jog, jei įrenginiai būtų veikę, privatus operatorius nebūtų užkimšęs mišriomis atliekomis visos MBA gamyklos“, – sako ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis.
„Neg Recycling“ su kaltinimais nesutinka. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Laimonas Laukys teigia, kad įrengimai ŠRATC buvo perduoti veikiantys. Jis su Grynas.lt pasidalino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pasirašytu po sausio 26 dienos MBA renginių perdavimo, kuriame nurodoma, kad „įrenginiai veikė ir pradėjo rūšiuoti, dalyje tunelių vyko biologinio apdorojimo procesai, nebuvo įjungtas biofiltras dėl nepakankamo filtrato lygio rezervuare ir kt.“
Anot bendrovės direktoriaus pavaduotojo, MBA įrenginiuose atliekų buvo tiek, kad jei ŠRATC būtų bendrovei sumokėjęs skolą, bendrovė būtų be problemų nedelsiant atnaujinusi atliekų priėmimą. Jo teigimu, bendrovė buvo priversta įrenginius perduoti ŠRATC, kuris to siekė beveik metus.
„Kaip žinia, ŠRATC skola tuo metu sudarė apie 500 tūkst. eurų, o papildomai dar ŠRATC, mums nepranešęs, pateikė ieškinį teisme Vilniuje ir teismo paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti priimti pagal operavimo sutartį atliekas MBA įrengimuose. Taigi, susidarė paradoksali situacija – teismas įpareigoja priimti atliekas, tačiau ŠRATC jokių pareigų nenustato: ŠRATC gali nemokėti (ir nemoka), gali net išrūšiuotų atliekų nepasiimti (ką ir darė anksčiau), bet bendrovė vis tiek privalėtų atliekas priimti.
Akivaizdu, kad tokiu būdu bendrovė pateko į tokią situaciją, kurios beveik metus Ž. Šilgalis ir siekė – kad ji fiziškai nebegalėtų tęsti veiklos. Todėl ir buvo nuspręsta MBA įrenginius (gamyklą) nedelsiant perduoti ŠRATC. Kadangi stengėmės tą padaryti kaip įmanoma operatyviau, iš esmės per parą išsikraustėme iš 6 metus operuotos gamyklos. Taip, galėjo likti virtuvėlėje trupinių ant stalo“, – sako L. Laukys.
Jis teigia, kad Ž. Šilgalis sausio 26 dieną vykusio Šiaulių rajono Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu nurodė, kad apie 3000 tonų sąvartyne išverstų atliekų, greičiausiai, ten ir liks. „Mūsų nuomone, ten, greičiausiai, iškeliaus ir dar keli tūkstančiai tonų nerūšiuotų atliekų, kurie vežami šiuo metu į tam neskirtą dengtą aikštelę MBA įrengimuose“, – pridūrė pašnekovas.
Abejoja, ar gali vykdyti apdorojimą
Buvusiam MBA įrenginių operatoriui kelia klausimų ŠRATC gebėjimas vykdyti mišrių komunalinių atliekų apdorojimą.
L. Laukys sako, kad MBA įrenginių perėmimo momentu ir, kiek bendrovei žinoma, šiuo metu, ŠRATC neturi privalomo TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo, be kurio negalima valdyti tokių įrengimų, taip pat nėra ir tam reikalingo inžinerinio personalo. Anot jo, įrenginiai kiekvieną dieną po dvi valandas rytais ir vakarais bendrovės darbuotojų būdavo aptarnaujami: jie buvo valomi, dalinai išrenkami, keičiamos susidėvėjusios dalys ir sumontavus sureguliuojami. Nėra ir reikiamos technikos – traktorių, krautuvų bei kt.
„Kai esi visiškai nepasirengęs perėmimui, nors sutartį neva nutraukei jau nuo praeitų metų pavasario, po studijų baigimo „domėjaisi atliekų tvarkymu“ kartu ir kitais klausimais padėdamas tvarkytis p. Zuokui Vilniuje, ir lieka, kaip tam šokėjui, kaltinti viską aplink – ant stalų paliktus trupinius, kad „įrenginiai burzgė, bet neaišku, ar tinkamai veikia“, didelius atliekų kiekius ir pan.“, – kalba „Neg Recycling“ direktoriaus pavaduotojas.
Ž. Šilgalis aiškina, kad atliekas ŠRATC priimti gali ir tai daro, tačiau apdoroti jų MBA įrenginiais dar negali, vis tik jis neabejoja, jog greitai tai bus išspręsta, nes tam reikalingus dokumentus Centras yra parengęs ir pateikęs.
„ŠRATC sausio 28 dieną Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė prašymą patikslinti Šiaulių regiono komunalinių atliekų MBA įrenginių TIPK leidimo rekvizitus. Kol bus patikslinti TIPK leidimo rekvizitai, ŠRATC atliekų apdorojimą vykdo pagal sudarytą ir Aplinkos apsaugos departamentui pateiktą MBA įrenginiuose sukauptų, sąvartyno kaupe laikomų mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir mišrių komunalinių atliekų priėmimo atnaujinimo planą. Pirmiausia MBA gamykla valoma nuo UAB „Neg Recycling“ sukauptų ir laiku neapdorotų mišrių komunalinių atliekų, kurių kiekis, kaip jau dabar akivaizdu, yra daug kartų didesnis nei nurodė „Neg Recycling“, – teigė pašnekovas.
Jis paneigė ir kalbas, kad atliekos sandėliuojamos nedengtoje stoginėje, todėl yra peršlapusios ir stovi iš atliekų išbėgusiame filtrate, kuris teršia gruntą.
„Mišrios komunalinės atliekos yra priimamos ir laikomos didelėje komposto brandinimo aikštelėje, kuri yra dengta stogu, aikštelės grindys iš asfaltbetonio, suformuojant nuolydį link aikštelės kraštų. Aikštelės perimetru eina nuotekų latakas ir visu perimetru kelio bortai. Susidariusios nuotekos surenkamos ir patenka į apytakinę gamybinių nuotekų (filtrato) surinkimo ir filtravimo sistemą. Todėl brandinimo aikštelėje laikomos atliekos yra apsaugotos nuo kritulių ir jos niekuo nesiskirs nuo tų atliekų, kurios bus priimamos į atliekų priėmimo zoną“, – teigia Ž. Šilgalis.
Anot jo, sausio 28 d. buvo sušauktas neeilinis dalininkų susirinkimas, kurio metu buvo padidintas etatų skaičius MBA gamyklai reikalingomis darbuotojų pareigybėmis. Nuo vasario 1 d. renkami darbuotojai, kurie MBA gamykloje gebėtų atlikti jiems pavestas atliekų apdorojimo funkcijas, todėl dėl darbuotojų klausimo problemų nėra.
Gyventojai neigiamų pasekmių pajusti neturėtų
Ž. Šilgalis sako, kad po MBA gamyklos perėmimo teismo sprendimu sausio 26 d., ŠRATC mechaniškai rūšiuoja atliekas ir išveža jas deginti, o nuo sausio 31 d. sustabdytas mišrių atliekų laikinas kaupimas sąvartyno atskiroje teritorijoje, kur atliekos buvo laikinai sandėliuojamos.
„UAB „Neg Recycling“ sukauptos ir neapdorotos mišrios komunalinės atliekos kol kas yra rūšiuojamos mechaniniu būdu, taip pat rankiniu būdu atskiriamos stambios atliekų frakcijos. Po mechaninio rūšiavimo atliekos vežamos į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę sudeginimui. Metinis galimas išvežti į kogeneracinę jėgainę atliekų kiekis yra 35 tūkst. tonų. Klausimas dėl kvotų viršijimo yra neaktualus, kadangi metinė kvota nebus viršyta.
Deginimas yra aukštesnis prioritetas atliekų tvarkyme, nei šalinimas sąvartyne, tačiau taip, bent kol kas ir brangesnis, tačiau mums pagal Atliekų tvarkymo planą privalu dalį atliekų išvežti deginti ir mes to plano laikomės. Šiuo metu, kol MBA įrenginiai dar neveikia, atliekas iš MBA vežame tik deginti“, – paaiškino ŠRATC direktorius.
Nors atliekų deginimas brangesnis, Ž. Šilgalis žada, kad gyventojai dėl to daugiau už paslaugas nemokės – metų eigoje kaštai susibalansuos.
„MBA gamyklos perėmimas nepadidins atliekų tvarkymo kainų gyventojams, o kaip tik padės optimizuoti atliekų tvarkymo grandinę ir gyventojams nebereikės mokėti ir už oro maišymą. Atliekos ir toliau bus surenkamos pagal patvirtintus grafikus, o iš sutaupytų lėšų, nes nebereikės mokėti privačiam operatoriui už netinkamai apdorotas atliekas, suremontavus MBA įrangą, atliekos bus apdorojamos tinkamai“, – sako jis.
ŠRATC vadovas sako, kad jei sutartis su buvusiu operatoriumi nebūtų nutraukta, ji dar būtų galiojusi apie 5 metus, o operatoriui už paslaugas sumokėta suma siektų daugiau kaip 6 mln. eurų. Operavimo teisių perėmimas, anot jo, padės subalansuoti atliekų tvarkymo grandinę ir ateityje sutaupius lėšų jomis galimai padengti bent dalį didėsiančių sąnaudų dėl Seimo padidinto taršos mokesčio sąvartyne šalinamoms atliekoms ir galimybių sudarymo atliekų degintojams pasididinti deginimo tarifus, taip pat ir griežtėjančių kitų Europos Sąjungos reikalavimų.
„Neg Recycling“ teismo sprendimą, kuriuo MBA įrenginiai atiteko administruoti ŠRATC, žada skųsti.
Atsakomybės neišvengs
AAD informavo, kad šiuo metu vykdo tiek ŠRATC, tiek „Neg Recycling“ patikrinimus, kuriuos planuojama užbaigti iki vasario mėnesio vidurio. Baigus įmonių patikrinimus už nustatytus pažeidimus paaiškės, kokia administracinė atsakomybė bus taikoma.
Dėl privalomojo nurodymo nevykdymo sausio mėnesį AAD kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo su prašymu pareikalauti iš Šiaulių regiono savivaldybių užtikrinti, kad įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 str. reikalavimus būtų užtikrintas tinkamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos nepertraukiamas veikimas regione.
Departamentas sako, kad dėl ŠRATC situaciją stebi kiekvieną dieną, bendradarbiauja, dalijasi informacija. Šiuo metu dar vykdomas patikrinimas dėl suvežtų atliekų į sąvartyną, už neįvykdytą privalomąjį nurodymą įmonė bus baudžiama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir Aplinkos apsaugos įstatymą.
Departamento teigimu, įmonė pateikė priemonių planą kaip bus sutvarkytos nerūšiuotos atliekos ir informavo raštu AAD, kad nuo vasario 15 d. planuoja paleisti MBA įrenginius. Dėl leidimo įmonė kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą. Šiuo metu yra derinamos leidimo sąlygos. Dėl netinkamai tvarkomų atliekų ŠRATC baigus patikrinimą bus skiriama administracinė atsakomybė.
AAD pareigūnai vykdo ŠRATC planinius patikrinimus du kartus per metus, taip pat gavus pranešimą apie galimus pažeidimus vykdomi neplaniniai įmonės patikrinimai.