Siūlomi pokyčiai: neteisėtai atidavę panaudotą alyvą būtų baudžiami

Viena iš dažniausiai susidarančių automobilinių atliekų yra alyva. Transporto priemonių šeimininkai susiduria su problema, kaip ją tvarkyti, tačiau pagal įstatymus jie iš viso negali to daryti. GRYNAS.lt aiškinasi, kas ir kaip turi tvarkyti šias atliekas bei kaip kovojama su nelegaliu alyvos eksploatavimu.

Alyvos atliekas gali tvarkyti tik turintys leidimus

Apie panaudotos alyvos tvarkymą kalbėta ne vieną kartą, tačiau aplinkosaugininkai vis dar praneša apie tyčia ar netyčia ne pagal taisykles tvarkomą alyvą.

Iš tiesų alyvos tvarkymą reglamentuojantys dokumentai gali sukelti nedidelę sumaištį – šios atliekos tvarkymas nustatomas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir Atliekų tvarkymo taisykles, kurių yra tikrai nemažai. Įstatymuose reglamentuojami alyvos atliekų turėtojai, tvarkytojai, gamintojai, importuotojai, fiziniai asmenys ir pan. bei, kaip jie gali elgtis su alyva: kuris iš nurodytų asmenų gali pats tvarkyti alyvą, kuris privalo ją perduoti turinčiam teisę tvarkyti atliekas.

Aplinkos ministerija informuoja, kad fizinis asmuo, jei jis nėra formalus automobilių techninių apžiūrų ir remonto paslaugų tiekėjas, negali nei pats tvarkyti, nei turėti panaudotos alyvos.

Jie privalo alyvos atliekas perduoti tiems, kurie turi teisę jas tvarkyti (atliekų tvarkytojams) arba kai kuriais atvejais transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms. Patiems perdirbti ar kitaip naudoti alyvos atliekas griežtai draudžiama.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, alyvos atliekas tvarko autoservisai ar atliekų tvarkytojai (tie, kurie turi leidimus ir specialius įrenginius atliekoms tvarkyti), tačiau jų patirtas išlaidas privalo kompensuoti gamintojai ir importuotojai. Alyvą būtina rūšiuoti jos susidarymo vietoje, jeigu yra galimybės, ją surinkti atskirai.

Alyvos kiekiai privalo būti fiksuojami

Dažniausiai alyvos atliekas tenka tvarkyti autoservisams. Nemaži jos kiekiai susidaro remontuojant transporto priemones, todėl, kaip informuoja Aplinkos ministerija, įmonės turi užsiregistruoti specialiame sąraše. „Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą“, - sakė Aplinkos ministerijos specialistai.

Tai svarbu vykdant tokių įmonių priežiūrą, kad visos aplinkai pavojingos atliekos būtų tvarkomos pagal taisykles (turi būti skysčių nutekėjimo rezervuaras ar pan., griežtai draudžiama automobilį tvarkyti ant grunto, kad tepalai ar šiuo atveju alyva nesigertų į žemę).

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai priimti alyvos atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kaupti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Atliekų tvarkymo taisyklėse), tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas.

Jeigu alyvos atliekas kaupia įmonė, kuri neturi leidimų tvarkyti (remontuoti) transporto priemonių, susidariusią alyvą ji privalo fiksuoti atliekų susidarymo žurnale, o vėliau ją perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. Be to, privaloma turėti dokumentus, įrodančius, kad alyvos atliekos tikrai buvo perduotos atliekų tvarkytojui.

Geriausia alyvą perdirbti

Atliekų tvarkytojai privalo alyvos atliekas tvarkyti pagal reglamentus. Alyva gali būti perdirbama (dažniausiai į kurą), o pastaruoju metu populiarėja jos apvalymas – pašalinamos visos priemaišos, nešvarumai taip, kad ji būtų tinkama naudoti kaip bazė naujos alyvos gamybai. Alyvos atliekos, kurios yra netinkamos perdirbti ar atnaujinti, yra deginamos, tačiau Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžia, kad tai gali daryti tik atliekų tvarkytojai ir tik pagal Atliekų deginimo aplinkosauginius reikalavimus.

Pastarojo reikalavimo dažnai nepaiso autoservisai, o kartais ir individualūs asmenys. Nors už panaudotos alyvos deginimą asmenims gresia bauda iki 540 eurų (autoservisams ir kitiems juridiniams asmenimis – iki 1200 eurų), o už alyvos atliekų perdavimą neturintiems teisės jos tvarkyti asmenims – iki 560 eurų. Aplinkosaugininkai kasmet rengia akciją „Kaminukas“, kuria stengiamasi pažaboti alyvos degintojus.

Šiemet akcija vyko sausio 6 – vasario 15 dienomis. Aplinkos ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pareigūnai vyko 317 reidų, patikrino 1368 objektus (tarp jų – ir fizinių, ir juridinių asmenų). Tačiau pažeidimų nustatė kur kas mažiau – 85. 2016 metais per panašų laikotarpį buvo atlikta 377 reidai, patikrinta 1352 objektai ir nustatyti 190 pažeidimų.

Iš duomenų matyti, kad šiais metais pažeidimų sumažėjo per pusę, tačiau patikrinta šiek tiek daugiau objektų. Daugiausiai nusižengimų fiksuota Šiaulių regione.

„Prisotinta“ sunkiųjų metalų

Deginant alyvos atliekas, daroma didelė žala gamtai. Jos yra netirpios, patvarios ir prisotintos nuodingaisiais chemikalais bei sunkiaisiais metalais. Alyva prilimpa prie bet kokių paviršių - nuo paplūdimio smėlio iki paukščių plunksnų. Ji plūduriuoja ir teršia mūsų vandenis, juos padengdama orui nelaidžia plėvele. Ji lėtai praranda klampumo savybes ir lėtai garuoja.

Degdama alyva į aplinką skleidžia sunkiuosius metalus. Kaip GRYNAS.lt yra sakiusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros doc. Aušra Zigmontienė, deginant visas atliekas į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos, ne tik sukeliančios ilgalaikius procesus (šiltnamio efektą) bet ir trumpalaikes reakcijas su ilgalaikėmis pasekmėmis: visos į aplinką patekusios nuodingos dalelės nusėda ant augalų, kuriais minta gyvi organizmai.

Ne veltui yra ir kiti reikalavimai alyvos tvarkymui (turi būti skysčių nutekėjimo rezervuaras ar pan., griežtai draudžiama automobilį tvarkyti ant grunto, kad tepalai ar, šiuo atveju alyva, nesigertų į žemę). Alyva, patekusi ant grunto, gali padaryti nemažai žalos. Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė sako, kad teršalai gali pakliūti ir į gruntinius vandenis, tačiau viskas priklauso nuo į gruntą susigėrusios alyvos kiekio.

„Ji yra sunkiau migruojanti, klampi, todėl (red. past. jos žala) priklauso nuo kiekio, kiek jos išbėgs, ir grunto – ar tai smėlis (praleidus gruntas), ar molis (mažiau pralaidus) – gali pateikti į gruntinius vandenis ir užteršti“, – aiškina R. Radienė.

Dideli ar tiesiog nuolatos besikaupiantys alyvos kiekiai gali pasiekti ir paviršinius vandenis – vandens telkinius. Tokiu atveju jie užteršiami sunkiaisiais metalais, o jie, patekę į žmogaus organizmą, gali pažeisti inkstus, nervų sistemą, sukelti vėžines ligas. Panaudotoje alyvoje taip pat gali būti tokių medžiagų, kaip chlorinti tirpikliai ir kitokios medžiagos, besikaupiančios biologiniuose organizmuose ir ilgainiui juos neigiamai veikiančios.

Perdirbami kiekiai neatitinka realybės

Nepaisant galimos žalos ne tik gamtai, bet ir žmogui, alyvos atliekų turėtojai (pavyzdžiui, autoservisai ar individualūs asmenys) šią atlieką dažnai eksploatuoja ne pagal taisykles. Tam nustatyti, nereikia ir akcijos „Kaminukas“. Tereikia palyginti vidaus rinkai pateiktos ir surenkamos alyvos kiekius. Kaip jau buvo minėta anksčiau, alyvą autoservisai turi tvarkyti patys (jei turi leidimus) arba perduoti ją atliekų tvarkytojams, o patirtas išlaidas privalo kompensuoti gamintojai – importuotojai.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, iš neturinčių teisės tvarkyti alyvos, šios atliekos surenkama mažiau, nei buvo įvežta į Lietuvą. Manoma, kad dalis jos toliau nėra fiksuojama, dalis eksploatuojama ne pagal reikalavimus.

Be to, iš pateiktų duomenų matoma, kad ir perdirbama alyvos vis mažesni kiekiai, o tai yra nesklandumai siekiant Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano alyvos atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimo. Pagal jį planuojamas alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo tolygus didėjimas, procentais, skaičiuojant pagal visą patiektą vidaus rinkai kiekį (sistemos efektyvumo rodiklis): 2015 metais – 24 procentai, 2016 metais – 27 procentai, 2017 metais – 30 procentų, 2018 metais – 33 procentai, 2019 metais – 36 procentai, 2020 metais – 40 procentų.

Šiuo metu rezultatai tokie: 2015 metai – 19,8 proc. perdirbtos alyvos, 2016 metų duomenų dar nėra.

Įžvelgia įstatymų spragą

Matant atvežtos ir surinktos alyvos kiekius, nesunku nuspėti, kur panaudojamos likusios alyvos atliekos. Tačiau nereikėtų kaltinti tik pagrindinių alyvos kaupėjų autoservisų. Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis pranešime spaudai kalba apie įstatymų spragą, kuri skatina nelegalų alyvos tvarkymą. Anot jo, alyvos atliekų paklausa perdirbimui gerokai sumažėjo dėl smarkiai smukusios naftos kainos. Dar nuo 2016 metų pradžios panaudoto tepalo kaina Lietuvoje įgijo neigiamą rinkos vertę. Dėl to automobilių servisams tenka patuštinti savo piniginę ir atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų.

Jis tęsia, kad, nors Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad alyvos gamintojai ir importuotojai turi kompensuoti autoservisams ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus, jei alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, praktikoje ši įstatymo nuostata neveikia: autoservisai ar atliekų tvarkytojai nežino, į ką kreiptis, o alyvos gamintojas ar importuotojas – kam kompensuoti panaudoto tepalo surinkimo ir sutvarkymo sąnaudas.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos pranešime spaudai skaičiuojama, kad kasmet Lietuvos rinkoje patiekiama iki 25 – 30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis – iki 4 tūkst. tonų kasmet. Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama.

Norima griežtinti alyvos tvarkymo kontrolę

Aplinkos ministerija, siekdama pažaboti nelegalų alyvos deginimą ir suvaldyti nelegaliai ją tvarkančius ar atiduodančius tiems, kurie neturi teisės tvarkyti atliekų, kuria informacinę sistemą (veikimo pradžia 2018 m. sausis) atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitai vykdyti.

„Tai leis ne tik aktualius duomenis turėti, bet bus ir įrankis efektyvesnei kontrolei vykdyti, nes bus galima matyti atliekų apskaitos duomenis realiu laiku. Visi subjektai, kurių veikloje susidaro alyvos atliekų (pvz., auto servisai), privalo vykdyti apskaitą“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme GRYNAS.lt redakcijai.

Be to, laiške teigiama, kad šiuo metu LRS svarstomas ANK 250 str. pakeitimas. ANK siūloma nustatyti sankcijas už alyvos atliekų deginimą ir panaudotos alyvos atlygintiną ar neatlygintiną perdavimą asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

„Būtinybė numatyti administracinę atsakomybę už šiuos pažeidimus kyla dėl to, kad aplinkosaugos inspektoriai vis dažniau nustato nelegalius alyvų deginimo atvejus. Taip teršiamas aplinkos oras, daroma didžiulė žala aplinkai ir kyla grėsmė žmonių sveikatai. Siekiant tokius pažeidėjus pažaboti, kodekse numatyta traukti administracinėn atsakomybėn ne tik alyvos atliekų supirkėjus, tačiau ir tuos, kurie alyvas perduoda asmenims, kurie, kaip rodo, praktika, tinkamai jų nesutvarko“, – aiškina Aplinkos ministerija.

Alyvos tvarkymas pagal reikalavimus būtinas, norint sumažinti aplinkos taršą. Kaip tik todėl svarbu, kad tai netaptų pasipelnymo būdu nesąžiningiems verslininkams.