Užfiksavo kilpininką su šunimi
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, nenorėjęs atskleisti savo vardo ir pranešė apie pastebėtą aplinkosaugos pažeidimą prie Kauno marių. Vyras tikino nusiuntęs laišką Kauno gamtos inspektoriams, pridėjęs daug nuotraukų, tiksliai nurodęs vietą žemėlapyje, tačiau nesulaukęs jokio atsakymo.
„Vasario 19 d. siunčiau aplinkosaugininkams laišką su nuotraukomis ir visa informacija apie vieną visą gyvenimą brakonieriavimu užsiimantį pilietį. Žinoma, atsakymo negavau. Galbūt dėl to, kad laiškas buvo anoniminis? Bet ar tai esmė?“ - laiške klausia skaitytojas.
Vyras pasakoja nusiųstame aplinkosaugininkams laiške prašęs inspektorių pasidomėti vienu daugelį metų brakonieriaujančiu Žiegždrių kaimo gyventoju, kuris rytais su šunimi eina Kauno marių ledu ir stebi šlaitus, tikrindamas ar nėra įkliuvusi lapė ar kiaunė. „Suprantu, kad kilpininką su įkalčiais sučiupti nėra paprasta, tačiau bent jau tarnybiniu automobiliu pasivažinėkite po tas apylinkes, kalbos greitai pasklis, kad ieškomas kilpininkas. Visi kaimo gyventojai žino, kas jis“, - toliau laiške dėsto vyras.
Jo teigimu, kilpininkas vaikšto su aviganių veislės šunimi, kuris jo kieme paskui laksto palaidas.
Laišką gavo, situaciją tiria
GRYNAS.lt susisiekus su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku Alvydu Glinskiu, aplinkosaugininkas patvirtino, kad skaitytojo pažeidimo skundas yra užregistruotas ir perduotas tirti toje teritorijoje medžiojančiam „Girionių“ medžiotojų būreliui.
Pagal bendrąją tvarką medžiotojai turi ištirti konkretų atvejį ir po to apie tai informuoti inspekciją. Pasiteiravus, ar inspektoriai paprastai informuoja pranešėją apie tyrimo eigą, specialistas tikino, kad jeigu yra atgalinis adresatas visada apie situaciją jis yra informuojamas. Kodėl šiuo atveju GRYNAS.lt skaitytojas jokio atsakymo nesulakė, A. Glinskis teigė atskirai pasižiūrėsiąs ir išsiaiškinsiantis, ar laiškas niekur nepaklydo.
Kilpas nurenka, bet pažeidėjus sugauti sudėtinga
„Girionių“ medžiotojų būrelio pirmininkas Vytautas Ribikauskas teigė, kad jų medžioklės teritorijoje kilpas vietos gyventojai spendžia nuolat, medžiotojai jas nurenka, tačiau pažeidėjų pagauti nėra nė karto pavykę.
„Nurinkti kilpas yra paskirta vienam mūsų medžiotojui, neseniai su juo kalbėjau, sakė, kad kilpose sugautų žvėrių nerado, - situaciją komentavo V. Ribikauskas. - Kilpų jis nuėmė apie 30. Situaciją kontroliuojame, bet pažeidėją sugauti su grobiu – ne taip paprasta. Būna sutinki žmogų miške, o jis sako, kad vaikšto miške ir tiek“.
Pažeidėjai, anot jo, yra gana atkaklūs, mato, kad kilpos nurenkamos, bet vis tiek jas renčia toliau.
„Pusė Kauno gyvena soduose. Kilpomis gaudo tokie žmonės, kurie butelius pardavę nusiperka bambalių, bet užkąsti neturi ko. Tai ir stato kilpas, ką nors pagauna. Šiemet nesame radę, bet pernai kilpose radome ir stirnų, ir lapių, ir kiaunių, ir šerniukų. Bet užtaikyk pažeidėją su grobiu. To padaryti kol kas šįmet nepavyko“, - pasakojo medžiotojas.
Jo teigimu, kilpas medžiotojai randa daugumoje priemiestinių miškų. „Zapyškyje į kilpas buvo papuolęs net briedis. Medžiotojai pagal galimybes kontroliuoja situaciją, surenka kilpas, daro reidus, neduoda ramiai gyventi pažeidėjams“, - patikino V. Ribikauskas.
Jis teigė, kad sugauti pažeidėjus - reikalas ne iš lengvųjų, kadangi reikia įrodyti jų kaltę. Dėl šios priežasties medžiotojas ragino aktyviau veikti ir vietos gyventojus: „Vietoje gyvenantys dažniau viską mato, jeigu jie pamatytų, kad jau eina (pažeidėjas - red. past.), kilpas stato su šuniu ir tada paskambintų – tada būtų lengviau. O dabar vietiniai gyventojai tiktai korespondentams pasakoja, o kad prisidėtų patys - dalis bijo. Jeigu kaimynas kur brakonieriauja, galėtų pasakyti“.
Geriau, kad pranešimus ne rašytų, o ateitų patys
Anot Kauno RAAD inspektoriaus A. Glinskio, inspekcijos darbe apie 60 proc. piliečių skundų pasitvirtina, tačiau kita dalis – 40 proc. būna tyčiniai melagingi pranešimai, kurie sutrikdo aplinkosaugininkų darbą: „Norima nukreipti aplinkosaugininkų dėmesį į kitą pusę, kad kitur jie galėtų kažką kitą daryti“, - vieną iš versijų, kodėl rašomi melagingi pranešimai, kėlė A. Glinskis.
Už tokį piktybinį elgesį gali būti pritaikytos ir baudos, tačiau tai padaryti labai sudėtinga, kadangi inspekcija turi įrodyti tyčinio akto buvimą.
„Yra numatytos sankcijos už aplinkos apsaugos kontrolės vykdymo kliudymą, tačiau kliudymą reikia įrodyti. Geriausia būtų, kad žmonės patys ateitų tiesiai į inspekciją, viską vietoje paaiškintų ir tada jau būna aiškiau, kur koks pažeidimas, - siūlė A. Glinskis. - Tų, kurie ateina patys, pranešimai jau tikrai pasitvirtina, o tie, kurie anonimiškai praneša, gali būti ir susipykę su kaimynais, visko būna“.
Anonimiškų skundų nenagrinėja
„Viskas, ką gauname elektroniniu paštu, yra nagrinėjama, bet suskirstoma, ar reikalinga operatyviai spręsti tą klausimą, ar ne. Dėl apkrautumo regionų departamentai anonimiškų skundų nenagrinėja“, - bendrą situaciją komentavo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas.
Jis tikino negalintis pritarti žmonių nusiskundimams, kad į jų pranešimus gamtos sergėtojai nereaguoja, tiesiog darbai paskirstomi prioriteto tvarka.
„Galbūt ne visi paprasti žmonės turi galimybę nurodyti tikslias koordinates, tačiau reikėtų pateikti kaip galima tikslesnę informaciją, koks tai yra objektas, koks pažeidimas. Dabar pas mus jau baigiama taip vadinama „AKIS“ sistema – aplinkos kontrolės informacinės sistemos įdiegimas, joje bus galimybė elektroniniu būdu pateikti informaciją ir žemėlapyje nurodyti konkretaus pažeidimo aktą“, - informavo specialistas.
Sistema turėtų būti užbaigta iki birželio, todėl tikėtina, kad jau vasarą panašiu principu kaip šiuo metu veikia aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema „ALIS“, pažeidėjai, pildydami bendrąją forma, galės pranešti apie ir aplinkosauginius pažeidimus.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.