Jei lietuviai nori tapti tikrais europiečiais ir mąstyti bei elgtis pagal išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse gyvenančių žmonių standartus, jie turėtų nenumoti ranka į aplinkosaugą. Ši sritis, kitaip nei mano dauguma, nėra jau tokia tolima kiekvienam iš mūsų, nes aplinka rūpintis galima pradėti net ir parduotuvėse, voniose, virtuvėse.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje vis dar nėra uždrausta (Vokietijoje, Airijoje, Italijoje ir kitur - uždrausta) ar kaip nors ribojama naudoti fosfatus buitinės chemijos ar kosmetikos priemonėje, o lietuviai pirmauja Europoje pagal fosfatų suvartojimo kiekius.
Europos Parlamento (EP) sprendimu, nuo 2013 m. birželio mėn. standartinėje skalbimo miltelių dozėje negalės būti daugiau kaip 0,5 g fosforo.
Dažnas pirkėjas labiau remiasi ne skalbimų miltelių sudėtimi, o pakuotės kaina, jos išvaizda, galų gale reklamos poveikio sukurtu patrauklumu. Tačiau iš pirmo nekaltas skalbimo miltelių panaudojimas buityje išties yra rimtas veiksmas naikinant arba išsaugant švarius vandens telkinius.
Daugelyje esančių skalbimo miltelių sudėtyje esantys fosfatai padeda išplauti drabužius ir indus, ypač kietame vandenyje, bet patekę į vandens telkinius jie sukelia dumblių žydėjimą, kenkia žuvims ir kitiems vandens gyvūnams.
Per didelis šių medžiagų kiekis sukelia vandens augalų ir dumblių augimą, vėliau jie žūva, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, užauga ir uždumblėja vandens telkiniai, upių vagos, kritiškai sumažėja deguonies kiekis vandenyje ir ima dusti žuvys, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesa. Tokie procesai vyksta ne tik vidaus vandenyse, bet ir mūsų Baltijos jūroje (20 proc. jūroje esančio fosforo atsiranda iš skalbinių ploviklių).
Todėl šiais metais daugelyje Baltijos regiono valstybių, tarp jų - ir Lietuvoje, pradėtos vykdyti edukacinės, informacinės aplinkosauginės akcijos. Šio informacinio projekto iniciatorius - Švarios Baltijos koalicija (Coalition Clean Baltic). Projekto vykdytojas Lietuvoje - ekologinis klubas „Žvejonė".
Šis klubas jau kreipėsi į didžiuosius Lietuvos prekybos centrus su prašymu skalbimų miltelių skyriuose leisti platinti informacinę medžiagą apie tai, kokiose skalbimo priemonėse yra fosfatų, o kuriose mažiau kenksmingų medžiagų zeolitų, citratų, fosfonatų ir polikarboksilų. Taip pat vartotojai sužinotų ir apie fosfatų daromą žalą aplinkai.
Šalies restoranuose, kavinėse ir kitose aplinkai draugiškose maitinimo įstaigose bus galima rasti lapus su spalvinimui skirtais piešinukais vaikams. Viename lape bus pavaizduotas vandens telkinys, kuris nepaveiktas fosfatų (skaidrus, pilnas gyvybės, žuvų), kitame - užžėlęs, dvokiantis, be gyvybės ženklų, išgaišusiomis žuvimis. Tokia edukacine priemone stengiamasi nuo mažens įskiepyti poreikį saugoti gamtą, o tėvams savo ruožtu tame pačiame spalvinimo lape bus pateikta aktuali ir naudinga informacija.
Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (AISE) duomenimis, lietuviai pirmauja fosfatų suvartojimo kiekiais. Vidutinis mūsų šalies gyventojas per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo. Tuo tarpu Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg (Lietuvos gamtos fondo duomenimis).
Beje, Europos Parlamentui primygtinai reikalaujant, nuo 2017 m. sausio 1 d. fosforo kiekis standartinėje indų ploviklio dozėje negalės viršyti 0,3 g. Dėl šio reglamento jau sutarta su Europos Sąjungos Taryba.
Tad norintiems sau ir savo vaikams išsaugoti švarius bei fosfatais neužterštus vandens telkinius, būtina susimąstyti prieš įsigijant skalbimo miltelius ar valymo priemones. Juoba, kai švariai gyventi be fosfatų labai paprasta.
Pavyzdžiui, į vandenį, kuriame skalaujate drabužius, įberkite sodos - ji veikia kaip audinių minkštiklis. Stiklą veiksmingai valo lygiomis dalimis sumaišyto acto ir vandens tirpalas. Plaudami indus galite įlašinti į vandenį kelis lašus citrinų sulčių. Tai padės pašalinti riebalus ir maloniai kvepės