Jei bus rasta dujų, būtent čia
Slavošino miestelio teritorijoje esanti gręžinio platforma matosi iš tolo. Iškilęs didelis bokštas simbolizuoja prasidėjusius darbus ir kartu yra vienas iš indikatorių, kad šioje vietovėje gali slypėti dar nepažinti skalūnų dujų klodai. Gręžinio savininkas - užsienio kapitalo įmonė „Lane Energy Poland“, kurios 70 proc. akcijų valdo amerikiečių kompanija „Conoco Phillips”, o 30 proc. priklauso anglų kompanijai „3 Legs Resources”. Kompanija Lenkijos vakarų pamario regione veikia jau ketvirti metai ir turi tris koncesijas žvalgyti skalūnus maždaug 20 tūkst. gyventojų gyvenamosiose teritorijose. Šiuo metu ji jau yra atlikusi tris gręžinius ir dirba ties ketvirtuoju.
Kompanijos atstovai pasakoja, kad prieš įrengiant ketvirtąją žvalgybos aikštelę, iš pradžių atlikti geologiniai ir geofiziniai tyrimai. Kai buvo atrinkta konkreti vieta, jos pagrindas išklotas betoninėmis plytelėmis, kad paskui būtų galima atvežti bokštą. Gręžinio aikštelė Slavošino miestelyje pradėta rengti pernai spalį, o nuo šių metų sausio jau vyksta gręžimo darbai.
„Dabar mes baigėme gręžinį, kurio gylis yra 3000 metrų. Šitie darbai užėmė keturias savaites. Kai jau susipažinsime su medžiaga gręžiant šį vertikalųjį gręžinį, tada nuspręsime, ar daryti horizontalųjį, - aiškino kompanijos atstovas ryšiams su Vyriausybe ir vietos bendruomenėmis Stanislovas Gruževskis.
Anot jo, žvalgant skalūnus galima būtų išskirti tris pagrindinius etapus. Pirmasis etapas - tiesiog tuščias laukas, ant kurio nusprendžiama, kad bus statomas bokštas. Antrajame etape paruošiama aikštelė, pastatomas bokštas ir padaromi du gręžiniai – vertikalusis ir horizontalusis. Šis etapas trunka apie du-tris mėnesius. Jeigu yra nusprendžiama, kad skalūnų gavyba galima ir tai daryti apsimoka, bokštas yra išmontuojamas ir paliekama tik jo „galvutė“. Visa žvalgybos teritorija sumažėja trim ketvirtadaliais. Produkcijos gavyba vėliau trunka apie 20 metų. Kai telkinio ištekliai išgaunami, viskas sugrąžinama į pirminį etapą – laukai rekultyvuojami.
„Manome, kad Pamario vaivadijos teritorija yra labai perspektyvi žvalgyti nekonvencionalius dujų telkinius. Jeigu kada nors bus atrasti tokie telkiniai, tai bus būtent šitame regione“, - užtikrintai kalba S. Gruževskis.
Gyventojai rūpinasi taršos klausimais
Prieš pradedant statyti naujus gręžinius visada atliekami sociologiniai tyrimai – stebima, kas gyvena tose vietovėse, kuriose planuojama žvalgyti skalūnus, kokių baimių esama, kas neramina vietos žmones.
Gyventojus neramina ir galimas teršalų patekimas į paviršių veikiant gręžiniams. Kompanijos atstovai tikina, kad tokios galimybės nėra, nes gręžiniai įsiskverbia labai giliai – apie 3 km nuo žemės paviršiaus.
„Per visą gręžinio ilgį jis yra išklojamas specialiais plieniniais vamzdžiais – tai yra kaip apsauga, kad dujos nepatektų į vandenį, kitaip tariant, kad dirvožemio vanduo nebūtų užterštas. Net iki 500 m gylyje tarpai tarp vamzdžių yra užpildomi specialiu elastiniu cementu“, - dėsto „Lane Energy Poland“ atstovas.
Atliekos, kurios lieka po gręžimo, yra išvežamos. Šitas procesas yra griežtai kontroliuojamas regioninės aplinkos apsaugos direkcijos.
„Visados didelis dėmesys yra skiriamas skysčiui, kuris naudojamas hidrauliniam ardymui. Specialus smėlis, vadinamas propantu, hidraulinio ardymo metu transportuojamas į didelį gylį. Esant dideliam slėgimui, jis skverbiasi į uolieną ir tokiu būdu išgaunamos dujos. Cheminės medžiagos yra naudojamos tam, kad vandenį paverstų geliu – to reikia, kad smėlis nenukristų ant dugno, o galėtų tolygiai pasiskirstyti po visą gręžinį. Medžiagos, kurias naudojame frakcionavimui (uolienų plėšymui, - red. past.), skelbiamos viešai mūsų interneto svetainėje, tačiau reikia turėti mintyje, kad jos sudaro ne daugiau 2 proc. viso skysčio. Šios medžiagos turi apsaugoti vamzdžius nuo rūdijimo, sumažinti trintį ir paversti skystį geliu“, - paaiškina S. Gruževskis.
Ar išgavinės skalūnų dujas – dar nežino
2010 m. „Lane Energy Poland” kompanija atliko patį pirmą hidraulinį ardymą žvalgant skalūnus Lenkijoje Lebien gręžinyje. Tai buvo pirmas toks gręžinys visoje Europoje. Visą procesą atidžiai stebėjo Lenkijos valstybinis geologijos institutas, jis atliko monitoringą, poveikio aplinkai vertinimą ir iki šiol nenustatė jokių pažeidimų. Kompanija, atlikusi hidraulinį ardymą, kelis mėnesius išgavinėjo skalūnines dujas, tačiau šiuo metu šis procesas pristabdytas – laukiama rezultatų iš kitų gręžinių, tarp jų ir iš dabar veikiančio gręžinio Slavošinio miestelio teritorijoje.
Kompanijos atstovas Timas Hardingas, paklaustas, kada planuojama prašyti koncesijos skalūninių dujų išgavimui, teigė, kad apie tai kalbėti dar anksti:
Kaip vietos gyventojai priima kompanijos veiksmus jų gyvenamojoje teritorijoje? T.Hardingas atviras: žmonės piketuoja tuomet, kai nesupranta skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos verslo. Todėl būtina kalbėtis su vietos bendruomenėmis dar prieš įrengiant gręžinių aikšteles – kitaip bėdos bus neišvengiamos. Jis sako tikintis, kad jiems pavyksta su vietos gyventojais surasti bendrą kalbą.
Kodėl vietiniai pasisako už skalūnus
Lenkijoje Vakarų pamario regionas yra laikomas perspektyviausiu skalūnų dujų gavybai. Tiesa, kokio dydžio ištekliai čia gali slypėti, nežino net vietos regiono atstovai.
Konferencijoje Gdanske dalyvavusi Malgorzata Maria Klawiter, Vakarų pamario vaivadijos atstovė, pateikė duomenis, kad šiuo metu jų vaivadijoje skalūnus žvalgo 8 investuotojai, o regiono strategijoje yra numatoma galimybė atrasti tokių dujų telkinius.
„Vakarų pamario regiono plėtros strategijoje minimos ir skalūnų dujos. Nežinome, kokio dydžio ištekliai pas mus gali būti, tačiau rengdami planus turime atsižvelgti į tai, kad tokių dujų telkiniai mūsų teritorijoje gali būti atrasti“, - sakė M. M. Klawiter.
Ji sako, kad neišvengta ir diskusijų su žaliųjų organizacijų atstovais, kurie pasisako prieš skalūnus.
„Turėjome diskusijas su aplinkosaugininkais iš ES, vedėme jiems ekskursiją po vietos regioną. Asmeniškai nejaučiu spaudimo iš jų pusės – daugiau vyksta diskusijos ta tema, kodėl tai yra blogai, ar gerai – tačiau jie žino, kad mūsų nuomonės nepakeis. Žinome, kad mūsų regione gali būti skalūnų dujų, mes jų ieškome ir tai darysime toliau, per tą laikotarpį, kai žvalgome skalūnus, nėra nutikę jokių avarijų, nebuvę problemų – todėl jaučiamės užtikrinti“, - teigė M. M. Klawiter.
Kodėl žmonės nori, kad jų gyvenamojoje teritorijoje būtų žvalgomos skalūnų dujos? Moteris vardija, kad priežastys labai paprastos – norima kuo mažiau priklausyti nuo importuojamų energijos išteklių ir turėti daugiau galių derantis dėl energijos kainų. Taip pat žiūrima į tolimąją perspektyvą, kad skalūnų dujų gavyba ateityje galėtų padėti sukurti daugiau darbo vietų – konkrečiai ne pačioje gręžinio platformoje, o ateityje vystant infrastruktūrą.
Išgauti skalūnų dujų dar negali nė vienas
Lenkai skaičiuoja, kad aktyviai dirbdami su vietos bendruomenėmis, juos šviesdami, atsakinėdami į iškylančius klausimus vis labiau sulaukia jų palankumo, noro, kad skalūnų dujos jų šalyje būtų išgaunamos. Tačiau tiksliai pasakyti, kiek pinigų jau išleido komunikacijos kompanijoms dar negali – skaičiuoja tik, kad atskiri vykdomi projektai kainavo po vieną ar kelis milijonus zlotų.
GRYNAS.lt primena, kad iš viso Lenkijoje šiuo metu žvalgyti skalūnines dujas turi leisę 34 kompanijos, jau padariusios 57 gręžinius. Nors Lenkija skalūnus pradėjo žvalgyti nuo 2007-ųjų, iki šiol nė viena kompanija neturi leidimo skalūnų dujų gavybai.