Žvalgo, bet neišgauna
Iš viso Lenkijoje šiuo metu yra išduotos 93 koncesijos netradicinių angliavandenilių (skalūnų dujų ir naftos) žvalgybai ir gavybai. Koncesijos gavėjų skaičius siekia 34, tačiau reikia pabrėžti, kad nei vienas iš jų neturi leidimo išgauti skalūnų dujas, kol kas leidžiama tik jas žvalgyti. Tarp įmonių, kurios tai daro, yra tiek užsienio kapitalo, tiek lenkiškų bendrovių.
Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol investuotojai neturi galimybės išgauti skalūnines dujas, sudėtingos leidimų išdavimo sąlygos. Kaip pasakoja Aplinkos ministerijos Geologijos ir geologijos koncesijų išdavimo departamento vadovas Rafalis Milandas, šiuo metu pagal Lenkijos įstatymus koncesijos (sutarties, kuria privatiems asmenims ar bendrovėms išnuomojamos valstybei ar vietinės valdžios organams priklausanti žemė su jos turtais – red. past.) išduodamos trim atskirom sritim – skalūnų dujų paieškai, žvalgybai ir gavybai. Pirmosios dvi sritys gali būti apjungiamos, tačiau trečiajai visada išduodama atskira licenzija. Yra net trys keliai, kuriais einant galima gauti šias koncesijas: konkurso būdu, paraiškų sulyginimo ir neskelbiant konkurso. Pats R. Milandas pabrėžia, kad dažniausiai taikomas paraiškų sulyginimo mechanizmas, nes jis paprasčiausias.
Trumpai jis paaiškina šio metodo esmę - pareiškėjai patys turi gauti visus leidimus ir susitarti su savivaldybėmis, kad jie norės žvalgyti tam tikrą teritoriją. Gavus pritarimą, paraiškos teikiamos aplinkos ministrui, kuris apie pareiškėjų norą gauti koncesijas paskelbia viešai ir laukia 90 dienų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, visi gauti pasiūlymai sulyginami ir pasirenkama geriausia paraiška.
Įprastai koncesijos procedūra gali užtrukti apie 3 mėnesius, kai nėra jokių vietinių gyventojų protestų. Kitu atveju – gali užsitęsti ir trukti ilgiau.
Nori motyvuoti savivaldybes
Šiuo metu lenkai rengia naują žemės gelmių įstatymą, kuriame nori padaryti palengvinimų verslininkams, rodantiems norą žvalgyti ir išgauti skalūnus. Pirma, norima apjungti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą, kad gavus vieną koncesiją būtų leidžiama atlikti abu veiksmus vienu metu.
Taip pat norima susitarti su savivaldybėmis, kad būtų mažinamas procedūrų kiekis, reikalingas koncesijų suderinimui. Savivaldybes išduoti daugiau leidimų investuotojams norima paskatinti ir per finansines priemones. Mąstoma kelti mokesčių tarifus už netradicinių angliavandenilių išgavimą - 60 proc. surinktų lėšų skiriant savivaldybėms, o 40 proc. nukreipiant į specialiuosius fondus, kurie lėšas panaudotų aplinkosauginiams reikalams.
Šiuo metu mokesčiai už angliavandenilius skaičiuojami nuo išgaunamo jų kiekio. Skalūnų dujoms mokesčio tarifą norima kelti nuo 7 iki 24 zlotų už 1000 kubinių metrų.
Jau liberalizuotuose teisės aktuose nuo 2013-ųjų metų numatoma, kad žvalgant skalūnines dujas gręžiniams iki 5000 m gylio nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Labiausiai žadanti teritorija driekiasi pajūriu
Paklaustas apie gyventojų, kurių teritorijose norima žvalgyti skalūnų dujas, nuotaikas R. Milandas pripažino, kad jas prognozuoti kol kas sudėtinga.
Atliko aplinkos monitoringą, rezultatai džiuginantys
Šiaurės Lenkijoje, netoli Slavošino miestelio 2010 m. įrengtas gręžinys Lebien buvo pats pirmasis žvalgyti skalūnų dujas Lenkijoje. Tai pirmasis atvejis ir visoje Europoje. Lenkijos valstybinė geologijos taryba atliko monitoringą tiek prieš, tiek po to. Tirtas triukšmo lygis, dujų emisijos, technologiniai skysčiai, atliekos, paviršiniai, požeminiai vandenys. Tyrimai parodė, kad jokio poveikio hidraulinis ardymas aplinkai, jos kokybei neturėjo.
„Tai yra gera žinia, kuri užtikrina, kad tokius darbus galime vykdyti ir toliau, tačiau monitoringas turi būti tęsiamas“, - konferencijos metu sakė Lenkijos valstybinio geologijos instituto mokslininkė Margorzata Woznicka.
Nors Lenkijoje skalūnų dujos dar nėra išgaunamos, M. Woznicka sako, kad jau nemažai pasistūmėta į priekį.
„Kai prieš porą metų prasidėjo skalūnų dujų paieška, iš karto atkreipėme dėmesį į aplinkosaugos aspektus. Iš karto nusprendėme apibrėžti rizikas. Analizė buvo atlikta keliais etapais – analizavome gavybos procesą, tyrėme aplinką prieš pradedant darbus, identifikavome potencialius poveikius po darbų pabaigos bei atlikome poveikio aplinkai vertinimą. Šitie etapai buvo kartojami ne vieną kartą ir ne vienoje vietoje. Mūsų tikslas buvo rizikų valdymas, tai susiję su išsiaiškinimu, kokios yra grėsmės atliekant šiuos darbus“ , - aiškino Lenkijos valstybinio geologijos instituto mokslininkė.
Geologai išskyrė kelias sritis, į kurias būtina atkreipti didesnį dėmesį - vandens ūkis ir atliekų tvarkymo klausimai. Vandens ūkis apima vandens kiekį, kiek jo reikalinga gręžimo metu, iš kur jis gaunamas. Atliekos susijusios su nuotekų kiekiu ir jų šalinimu.
„Šiuos klausimus sprendžia naudojamos technologijos. Atliekant horizontalų gręžimą 1 km gilyje, reikia tūkstančių kubinių metrų skysčio – 99 proc. jo sudaro vanduo. 15-30 proc. įpumpuoto skysčio į žemę grįžta atgal. Šiuos skysčius tam tikru būdu būtina utilizuoti. Lenkijoje gręžimai vyksta 3-4 km gilyje, todėl izoliavimas nuo geriamojo vandens yra užtikrinamas. Atliekant simuliacijas ir skaičiuojant, kiek vandens reikės atlikti hidraulinius ardymus, nustatyta, kad vandens turėtų pakankti, nes Lenkija turi dideles vandens atsargas. Galima panaudoti ne tik paviršinių ir požeminių vandenų išteklius, bet ir nuotekas, jūros vandenį, vandenį, kuris lieka po kalnakasybos darbų ir pan.“, - pasakojo M. Woznicka.
„Vandens ūkyje rekomenduojame racionaliai naudoti vandenį, pastoviai stebėti jo kokybę. Atliekų valdymo ūkyje rekomenduojame minimalizuoti tokių atliekų atsiradimą – bandyti išvalyti šias atliekas pakartotiniam panaudojimui, jeigu to neįmanoma padaryti – sandėliuoti ir jas utilizuoti“, - sakė M. Woznicka.
Skalūnų dujų baimes griauna bendraudami su gyventojais
Lenkijoje kartu su kitais investuotojais skalūnų dujų žvalgybą atlieka ir „Orlen Upstream“. Ji iš viso turi 10 koncesijų žvalgyti naftą ir dujas, o žvalgyti skalūnus pradėjo nuo 2011 m. Iš 10 gręžinių 3 yra išgręžti vertikaliuoju būdu.
„Orlen Upstream“ yra parengusi gerųjų praktikų katalogą, kuriame aiškinami visuomenėje paplitę mitai. Mūsų žiniomis, dažniausi mitai ir baimės susiję su trimis sritimis – vandeniu, vandens panaudojimu, požeminių vandenų saugumu, antra sritis – skysčių naudojimas hidrauliniame ardyme ir trečia - atliekų tvarkymas. Mūsų susitikimo su vietos bendruomenėmis metu stengiamės jiems paaiškinti, kad mitai ne visada susiję su tikrove. Pavyzdžiui, dėl vandens naudojimo. Rodome jiems skaidres, lygindami, kiek kokiems gaminiams pagaminti sunaudojama vandens, pavyzdžiui, vieno automobilio pagaminimui naudojama apie 380 tūkst. litrų vandens. Angliavandenilių žvalgybos atveju nėra sukeliama grėsmė vandens ūkiui – reikia tik galvoti apie racionalų vandens panaudojimą“, - konferencijos metu kalbėjo kompanijos atstovė Magdalena Piatkowska.
Ji pabrėžia, kad hidraulinio ardymo metu naudojamas vanduo papildomas cheminėmis medžiagomis, kurios sudaro vos 1 proc. Medžiagų sudėtis yra reglamentuojama REACH dokumente, bendrame visoje ES.
Bendraujant su vietinėmis bendruomenėmis aptariamas ir triukšmo, kurį kelia transporto priemonės, klausimai: „Laikomės visų reglamentų, susijusių su triukšmo emisijomis, kai triukšmas viršija leistinas normas – investitorius stengiasi jį eliminuoti“, - tikino M. Piatkowska.
Didžiausia problema bendraujant su vietos bendruomenėmis, kurią mato kompanija, anot M. Piatkowskos, transportas vietovėse, kur nėra tankiai gyvenama. „Vietinės bendruomenės be abejo dėl to patiria nepatogumų - tose vietovėse per dieną gali pravažiuoti iki 100 automobilių. Mes stengiamės transportą leisti tokiu metu, kada jis mažiausiai trukdytų gyventojams, pro gyvenvietes pravažiuojama 30 km/ val greičiu ir pan.“, - pasakojo „Orlen Upstream“ atstovė ir pridūrė, kad per visą kompanijos darbo praktiką yra buvęs tik vienas incidentas su vietos gyventojais, kuomet dėl protestų teko rinktis kitą kelią nei planuota iš pradžių. Daugiau rimtesnių konfliktų pavyko išvengti.
Lenkijoje, anot M. Piatkowskos, veikla, kuria apibrėžiama skalūnų žvalgyba ir gavyba, reglamentuojama net 50 skirtingų teisės aktų, todėl visuose iki šiol išgręžtuose gręžiniuose nesusidurta su problemomis bei neužfiksuotas pavojus aplinkai.
Dvi pamokos
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas, išgirdęs pirmos dienos konferencijos pranešimus, pateikė dvi įžvalgas. Pirma, ko lenkai galėtų pasimokyti iš lietuvių ir antra, kokios patirties lietuviai galėtų pasisemti iš lenkų.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad lenkai, reglamentuodami netradicinių angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, liberalizuoja aplinkosauginę pusę. Tai, anot J. Satkūno, pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti ir Lietuvai.
„Keliasdešimtyje atvejų, kur buvo atliktas hidraulinis ardymas, įrodyta kad poveikio aplinkai nėra. Lenkai tuo yra įsitikinę, niekas nekelia problemų, nekelia klausimų, ar tikrai aplinkosauginiai reikalavimai yra išpildomi. Mums yra svarbi žinia, kad hidraulinis ardymas nekelia jokio pavojaus aplinkai“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas. Jis apgailestauja, kad lietuviai eina atvirkštiniu keliu – kai lenkai aplinkosauginius reikalavimus liberalizuoja, lietuviai juos nori griežtinti: „Tie, kas nori investuoti į angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, pastatomi į diskriminacinę padėtį – jiems reikia daugiau investuoti, išpildyti aplinkosauginius reikalavimus, kai lenkams to nereikia. Lenkai įsitikinę, kad tai daryti saugu, kad nėra jokių problemų – jie nėra jų matę. Tai yra patirtis, kurią turime perduoti tautai ir įstatymus leidžiančiai jos daliai“.