Antradienį kompanija „Chevron“ kartu su „LL investicijomis“ pakvietė žurnalistus iš arčiau susipažinti su būsimos žvalgybos detalėmis. „LL investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas, aprodydamas gręžinio aikštelės teritoriją, sakė, kad gręžinys pradėtas gręžti birželio 11 dieną ir dar bus gręžiamas apie 40 dienų, kol bus pasiektas kambro sluoksnis, esantis maždaug 2 km gylyje.
„Kada pasieksime skalūnus, pasiimsime uolienų pavyzdžius, siųsime į laboratorijas ir darysime įvairus matavimus, tirsime uolienų akustines savybes, varžas, natūralų radioaktyvumą ir daug daug kitų savybių. Paskui geologai sėdės ir mėnesį – du-tris kurps, kas čia per uolienos yra. Gavę laboratorinius tyrimus, sudėję viską į krūvą, pradėsime galvoti, ar čia yra kažkas perspektyvaus ar ne. Jeigu yra, tada reikėtų atlikti sekantį žingsnį – pabandyti, ar teka. Paimti pavyzdį. Šitam dalykui atlikti jau reikia hidraulinio plėšymo. Skalūnai tuo ir pasižymi, kad tai praktiškai yra motininės naftos uolienos, iš kurių ir susidarė nafta ar dujos. Skalūnai patys yra nelaidūs, turi juos dirbtinai padaryti laidžiais“, - pasakojo I.Vaičeliūnas.
Klausiamas, kodėl skalūnų žvalgybai pasirinkta būtent teritorija Šilutės rajone, Stemplių kaime, geologas teigė, kad šis telkinys buvo žinomas nuo seno, tačiau niekada nebuvo pilnai neišžvalgytas. Šiuo metu gręžinio aikštelėje dirba 22 žmonės dienos metu ir 11 darbuotojų naktį. Tai reiškia, kad gręžimo procesas vyksta nenutrūkstamai tiek dieną, tiek ir naktį. Didžioji dalis darbuotojų – užsienio specialistai, nes gręžinį gręžti patikėta Lenkijos kompanijai „Exalo“.
Skalūnų paiešką lygina su tamsiu kambariu
Nors anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų, I. Vaičeliūnas šiuos skaičius vadina spekuliaciniais. Jis skalūnų žvalgybą palygino su tamsiu kambariu, kuriame kažkas yra, o nustatyti, kas tai yra, leidžiama tik tris kartus bakstelėjus lazda.
„Kad neužterštumėme aplinkos, pats pirmutinis dalykas yra apsaugos zona, kad į patį paviršinį gruntinį sluoksnį nepakliūtų niekas nuo gręžimo. Toliau turime plieninius vamzdžius, kurie gali atlaikyti labai didelį slėgį – jie yra leidžiami į gręžskylę ir laikomi viduryje gręžskylės […] Visi darbai vyksta be galo atsakingai, nes paskui visi lopymai yra labai sunkus darbas. Jokio pavojaus (požeminių vandenų užteršimui – red.past.) nėra. Šitai galiu pasakyti labai atsakingai kaip specialistas“, - tikino I. Vaičeliūnas.
Jo teigimu, „Minijos nafta“ jau yra atlikusi per 22 hidraulinius plėšymus įprastinei naftai išgauti ir per tuos metus nėra įvykę nė vieno ženklaus aplinkos užteršimo.
„Galų gale, o kuo gali užteršti? Kas yra pumpuojama į gręžinį? Vanduo ir cheminės medžiagos. Cheminių medžiagų - tik pusė procento. Iš ko susideda mišinys? Visos medžiagos yra išvardytos ir turi Europos Sąjungos numerius, visi galimi jų pavojai yra aprašyti. Taip, iš tiesų kalcinuotos sodos negalima šaukštais valgyti, bet šeimininkės soda indus plauna. Tą pačią sodą naudoja, o poveikio aplinkai nedaro. Tai tas pats. Ką mums yra noras kažkokį brūdą varyti, kam? - retoriškai klausė I. Vaičeliūnas.
Užsidegantis vanduo iš čiaupo - pasakos
Jis sako, kad Amerikoje rodomi filmai, kaip dėl naftos gręžinių šalia gyvenančių žmonių namuose iš čiaupų pradeda tekėti rudas vanduo, kuris gali užsidegti, tėra spekuliacija. Čia pat geologas priduria, kad Lietuvoje naftą, tame tarpe ir skalūnus, išgauti palanku dėl kelių sąlygų.
Antra, Lietuvoje išgaunama nafta beveik neturi sieros, todėl kartais vadinama saldžia nafta. Trečia, Lietuvos uolienos nėra radioaktyvios.
„Tos pasakos, kad iš čiaupo bėga rudas vanduo ar užsidega... Dujos vamzdyje iš čiaupo randasi tiktai atlikus sistemos remontą. Prie Lietuvoje esamų vandens tiekiamo sąlygų, tai yra neįmanoma“, - aiškino I. Vaičeliūnas.
„Chevron Lietuva“ direktorius: pirma nafta, po to – skalūnai
„Chevron Lietuva“ generalinis direktorius Gilbert Ankenbauer žurnalistams teigė, kad leidimas, kurį kompanija gavo iš Lietuvos vyriausybės, pirma įgalioja žvalgyti ir išgauti dujas ir naftą. Tiesa, į naftos sąvoką įeina ir skalūnai, kurie yra tiesiog kitokia naftos forma.
Pasiteiravus, ar per ilgametę kompanijos praktiką išgaunant naftą bei skalūnus, yra pasitaikę atvejų, kuomet buvo padaryta žala gamtai, „Chevron Lietuva“ atstovas nuo klausimo išsisuko labai diplomatiškai. Jis teigė, kad kompanija „Chevron“ turi per 150 padalinių visame pasaulyje ir lyginant su kitomis naftos kompanijos turi aukščiausią saugumo vertinimą aplinkosaugos požiūriu.
„Darome viską, kad užtikrintumėme aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus ir bendraujame su vietos bendruomenėmis, išklausydami jų susirūpinimą bei nuogąstavimus“, - sakė G. Ankenbauer.
Ar ateityje planuojama gręžti daugiau gręžinių esamoje teritorijoje Šilutės rajone, priklausys nuo to, kokių išteklių bus rasta dabar gręžiamame gręžinyje. „Chevron“ atstovas taip pat tikino, kad kompanija svarstytų įvairius mokesčių variantus (Vyriausybėje yra pasiūlymų didinti mokesčius tiek už naftos gavybą, tiek ir už skalūnų žvalgybą ir gavybą – red. past.). Ar kompanijai apsimokėtų skalūnų gavyba, jeigu jai būtų uždėtas 40 proc. mokestis, “Chevron” atstovas iš anksto spėlioti nesiryžo.
Vietos bendruomenė: leidžiame išgauti naftą, bet ne skalūnus
Stemplių kaimo bendruomenės atstovai į jų kraštą atvykusiems žurnalistams teigė neprieštaraujantys, kad kompanija „Chevron“ jų žemėse ieškotų naftos, tačiau griežtai pasisako prieš skalūnų gavybą. Jų žodžiais tariant, vietos gyventojams trūksta mokslinės informacijos dėl skalūninių dujų saugumo. Baiminamasi, kad nusprendus išgauti skalūnus, gali kilti pavojus jų geriamajam vandeniui ir aplink įsikūrusiems ekologiniams ūkiams.
„Ne specialistai esame, bet kiek žinome, pagal technologiją skalūnams išgauti reikalingi dideli kiekiai vandens, chemija. Mes to labiausiai bijome. Nenorėtume, kas pas mus kurtųsi pramonė. Turime ir ekologinių ūkių“, - nerimą išsakė vietos seniūnas.
Jeigu Stemplių kaime būtų vykdoma skalūninių dujų gavyba, vietos bendruomenė galėtų gauti kompensacijas, tačiau kalbinti vietos gyventojai teigė, kad jokios kompensacijos jiems patiriamos žalos nekompensuotų.
„Jeigu pas jus kieme pastatytų tokį gręžinį, ir pradėtų gręžti, ar jums patiktų? Jums gerai mieste gyvenant, butą pardavėte ir važiuojate kitur gyventi. Mes negalime niekur išsikelti, čia mūsų žemė, esame sėslūs žmonės, čia mūsų tėviškė“, - sakė vietos bendruomenės nariai.
Prieš skalūnus – dalis Europos
GRYNAS.lt primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 14 dieną pasirašė Žemės gelmių ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymų pataisas, kurios atvėrė kelią skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje. Skalūnų dujų žvalgybos konkursą laimėjusi JAV energetikos kompanija „Chevron“ žvalgys Šilutės-Tauragės plote potencialiai esamus skalūninių dujų telkinius.
Žemės gelmių įstatymo pataisose, kurioms pritarė prezidentė, numatyta, kad hidraulinio ardymo technologijos nebūtų naudojamos saugomose teritorijose. Pakeitimais taip pat sugriežtintas radioaktyvių, toksiškų ir pavojingų atliekų, kurios žvalgant skalūnų dujas būtų išsiurbiamos iš žemės gelmių, laikymas - jis būtų galimas tik tam įrengtose specialiose saugyklose.
Skirtingai nei JAV, Europoje vadinamas „frakingas“, t.y. uolienų „skaldymas“ ar „plėšymas“ išgaunant skalūnines dujas yra sąlyginai naujas fenomenas. Daugiausiai patirties šiuo klausimu turi mūsų kaimynė Lenkija, tačiau ir ten kyla masiniai protestai, žmonės skundžiasi žvalgybinių sprogdinimų padariniais, poveikiu jų geriamam vandeniui, aplinkai, dirbamai žemei.
Skalūninių dujų gavybą kol kas savo šalyse draudžia Prancūzija, Bulgarija, Vokietijos Šiaurės Vestfalijos žemė. Europos parlamentas yra išleidęs rekomendaciją, kad skalūninių dujų plėtros projektai turėtų būti vykdomi laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų.