Kaip liudija statistika, gaisrai miškuose dažniausiai kyla dėl numestų neužgesintų nuorūkų, degtukų ir paliktų degančių laužų. Juolab kad miškuose gausu greitai užsiliepsnojančios sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, samanų.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti. Be to, dera žinoti, kad esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama.
Jeigu pastebėjote miške beįsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite jį užgesinti, kol ugnis neišplito į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote galima įveikti ir patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais ar užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant skambinkite pagalbos telefonu 112. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet atvirosiose teritorijose kilo 2950 gaisrų, iš jų miškas, miško paklotė degė 95 kartus, išdegintas plotas sudaro daugiau kaip 91 ha. Gaisrai atvirosiose teritorijose sudaro 49 proc. visų gaisrų, iš jų miškas, miško paklotė – 3,22 proc. Daugiausia šių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (37 ), Utenos (19) bei Alytaus (14) apskrityse.