„Stiklo taros rūšiavimas ir surinkimas auga, nes sistema plėtėsi – gyventojai turi taromatus, nenaudojamus butelius ir stiklainius gali išmesti į stiklo konteinerius prie privačių namų ar daugiabučių, o tinklo plėtra leidžia siekti norimų rezultatų“, – teigia Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 350 tūkst. stiklo rūšiavimo konteinerių, taigi šalis tampa žalesnė, draugiškesnė aplinkai ir tvarkingesnė. Pasak vadovo, beveik 100 tūkst. naujų stiklo konteinerių, kurie bus pristatyti individualių namų savininkams, per artimiausius dvejus metus leis padidinti individualių valdų savininkų stiklo rūšiavimą apie 30 procentų. Į stiklo konteinerių plėtrą iki 2023 metų pabaigos „Žaliasis taškas“ ketina investuoti apie 2 mln. eurų.
Organizacijos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje į prekybą pateko apie 70 tūkst. tonų stiklo pakuočių. Palyginimui, vienas vilkikas su priekaba sveria apie 35 tonas, taigi viso kasmet į rinką patenka tiek stiklo, kiek sveria 2 tūkst. pilnai pakrautų vilkikų. Norint sutvarkyti visą stiklą Lietuvoje, kiekvienas šalies gyventojas turėtų išrūšiuoti 25 kilogramus stiklo kasmet, kai šiuo metu surūšiuoja apie 12,5 kilogramo.
„Individualių namų savininkai, kurie turi savo stiklo konteinerį, surūšiuoja ir padeda sutvarkyti beveik 100 proc. įsigyjamo stiklo pakuočių, daugiabučių tendencijos ne tokios geros. Tiesa ta, kad reikia ne tik plėsti konteinerių tinklą, bet ir toliau šviesti gyventojus apie rūšiavimo naudą, kad patogūs stiklo konteineriai yra ranka pasiekiami, o rūšiuodamas kiekvienas iš mūsų prisideda prie gamtos išsaugojimo“, – sako K. Pocius.
Jo nuomone, reikalingas ir švietimo įstaigų – mokyklų ir darželių įtraukimas, savivaldos dėmesys, o taip pat – įvairios nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos. Gerinti stiklo surinkimo rodiklius taip pat turėtų padėti ir Seimo priimti teisės aktai, kurie suteikia atsakomybę atliekų rūšiavimo konteinerių infrastruktūra rūpintis savivaldybėms. Jos šiuo metu tiria gyventojų poreikius ir įrenginėja stiklo surinkimo konteinerius.
„Politiniame lygmenyje yra svarstymų stiklo surinkimui plėsti užstato sistemą, tačiau tai nėra racionaliai pagrindžiama ir naudinga nei vartotojams, nei gamintojams, nei ekonomikai, nei valstybei. Užstato sistema ir stiklo surinkimo konteineriai veikia paraleliai ir šiuo metu, kai rezultato jau siekiama tikslingomis priemonėmis, verslui bandoma nustatyti sunkesnį ir brangesnį kelią. Toks blaškymasis pakerta pasitikėjimą sprendimus priimančiomis institucijomis.
Šiandieniniai įrankiai yra pakankami siekti užsibrėžtų tikslų, svarbu informuoti visuomenę ir gyventojus, kad jie žinotų, teisingai tvarkydami pakuočių atliekas, prisidedantys prie švaros, tvarkos ir aplinkosaugos“, – teigia K. Pocius.