Buvo piktybiškas statytojas
Kad minėtas namas statomas neteisėtai, statybos valstybinės priežiūros pareigūnai nustatė dar 2006 metais. Jie pareikalavo parengti namo projektą ir gauti statybos leidimą.
Kadangi statytojas reikalavimų neįvykdė, prasidėjo ilgai trukę teismų procesai. Pagaliau su juo buvo pasirašyta taikos sutartis. Tačiau ir jos sąlygų – per nustatytą laiką namą arba įteisinti, arba nugriauti – statytojas neįvykdė.
Todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) kreipėsi į teismą ir paprašė leisti namą nugriauti, o griovimo išlaidas išieškoti iš statytojo.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad dauguma asmenų pasitaiso ir priima institucijų reikalavimus.
„Mes visada stengiamės pirmiausiai padėti žmonėms, vykdome nemažai konsultacinės veiklos ir prieš einant nugriauti statinio visada bandoma ieškoti taikos, bandoma sudaryti taikos sutartis. Statybos inspekcijos specialistai važiuoja į vietą, konsultuoja žmones, padeda jiems susitvarkyti dokumentus, nes kartais žmonėms sunku viską suprasti, kai tiek biurokratijos. Mūsų tikslas, kad žmonės net nepradėtų nelegalios statybos, o jeigu suklydo, kad operatyviai taisytųsi“, - sakė D. Matonienė.
Vis dėlto, atsiranda statytojų, kurie yra piktybiški pažeidėjai, toks, anot aplinkos viceministrės, buvo ir iš atvejis: „Tai buvo piktybiškas ir negeranoriškas statytojas, nes eilę metų buvo tempiamos procedūros, taikos sutarties sąlygos nebuvo išpildytos, keturis metus jie nieko nedarė. Kai pamatėme, kad yra piktavališkas elgesys, nieko kito neliko, kaip imtis atitinkamų priemonių ir nelegalią statybą griauti. Jeigu nuo 2006 metų nebuvo nieko padaryta, tai parodo piktnaudžiavimą ir kad elgiamasi yra tikrai negerai.“
Gali kainuoti dešimtį tūkstančių eurų
Dažnai statytojai susizgrimba tik tuomet, kai pastatas pradedamas griauti. Taip nutiko ir šį kartą. Griaunamo namo statytojas sukruto, kai prasidėjo pasiruošimas priverstiniam griovimui, – prašė jį sustabdyti, bet nepateikė jokių įrodymų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių net ketverius metus nevykdė teismo sprendimo.
Aplinkos viceministrės teigimu, tai neretai atsitinka dėl to, kad žmonės į valstybines institucijas žiūri nerimtai.
„Lietuvoje žmonės manydavo, kad institucijos tik pagąsdins ir nieko nepadarys, bet kada pamatoma, kad netoleruojame netinkamo elgesio, tada žmonės supranta, kad čia nėra juokų“, - sakė D. Matonienė.
Nelegalių statytų mažėja
Pernai Vilniuje daugiausia savavališkų statinių nugriauta sodininkų bendrijose – net trijose. Tai - sodo namas Birelių sodų 1-ojoje gatvėje, ūkinio pastato priestatas bendrijoje „Beržas-3“, namo pamatai ir atraminė sienutė „Sodininko“ bendrijoje. Sostinėje taip pat buvo priverstinai nugriauti valstybinėje žemėje Dariaus ir Girėno gatvėje savavališkai pastatyti du mediniai karkasiniai pastatai, priestatas ir pavėsinė.
Pastaraisiais metais šalyje akivaizdžiai mažėja savavališkų statybų. Pernai VTPSI pareigūnai nustatė 493 savavališkos statybos atvejus – 125 mažiau nei 2013-aisiais ir net 224 mažiau nei 2012 metais.
Viena iš priežasčių, pasak L. Nalivaikienės, – sustiprinta statybų priežiūra. Savavališkų statybų išaiškinimo metodai lieka tie patys – reidai, patikrinimai, skundų ir pranešimų nagrinėjimas, kitais būdais gautos informacijos tikrinimas. Vis rečiau pasitvirtina, L. Nalivaikienės žodžiais, gyventojų skundai ar pranešimai apie galimą savivalę – ypač anoniminiai pranešimai VTPSI „karštąja linija“. Iš 2014 metais gautų pranešimų apie įtariamą savavališką statybą pagrįstais pripažinti tik apie 18 proc. – 144 iš 850.
Jai antrino ir D. Matonienė: „Tendencija pastebima mažėjanti, tai tikrai labai džiugu, tai pastebėjome, kai suvedėme 2014 metų rezultatus. Manau, kad yra dvi sąlygos tokių statybų mažėjimui: visų pirma vykdoma prevencinė veikla, pagalba žmonėms ir sugriežtintos baudos. Žmonės mato, kad yra imamasi sankcijų, kad nelegali statyba yra griaunama.“
Gresia baudos ir statinio griovimas
Nors pastaraisiais metais šalyje savavališkų statybų ir mažėja, vis dar nustatoma atvejų, kai gyventojai imasi statyti, nepaisydami teisės aktų reikalavimų. Aplinkos ministerija primena, kad už savavališką nesudėtingo statinio statybą gali būti skirta nuo 144 iki 289 eurų bauda, o už neypatingo statinio (didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto) – nuo 868 iki 2316 eurų. Jeigu be leidimo pradedamas statyti ypatingas statinys, gali tekti pakloti iki 10 136 eurų.
Sumokėjus baudą, rūpesčiai nesibaigia – privalu pašalinti ir savavališkos statybos padarinius. Tai irgi nemažai kainuoja. Jeigu statytojas nenugriauna savavališko statinio savo lėšomis, jis turi atlyginti priverstinio griovimo išlaidas.