Gamtos puoselėtojo niekas nenori klausyti, o jam pačiam sunku suprasti, kad čia vykdomi darbai nepakenks nei drugeliams, nei paukšteliams ar žvėreliams. Net pats artimiausias jo bendražygis, buvęs tuomečio Pajieslio kolūkio pirmininkas Vaclovas Vitas, su kuriuo buvo pasodinti patys pirmieji parko medžiai, jau baigia nuleisti rankas. Matyt, Kęstutis nesupras, kad, kol jis sodino, akimis ir rankomis glostė parko medžius bei krūmus, besikeičiantis gyvenimas nuėjo toli į priekį, - sako V. Vitas.
Įvertinti darbai
Atlikęs didžiulį parko kūrimo, puoselėjimo ir saugojimo darbą, K. Kaltenis išgarsėjo visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Jo triūsas buvo įvertintas JAV gamtosaugininko, vėliau Lietuvos Prezidento Valdo Adamkau premija, K. Kaltenis tapo ŽŪM organizuojamo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominantu, prieš dvejus metus už atsidavimą savo profesijai ir dendrologinio parko puoselėjimą jam buvo įteikta prestižinė garsaus gamtininko Viktoro Bergo premija.
Nors parko šeimininku dažniausiai yra vadinamas K. Kaltenis, tačiau tikruoju jo valdytoju jau kuris laikas yra Kėdainių miškų urėdija. O pats parko įkūrėjas šiuo metu yra įdarbintas eiliniu urėdijos darbininku ir gauna šį statusą atitinkantį atlyginimą.
Nuomonės išsiskyrė
Skinderiškio parkas niekada nestokojo lankytojų. Savaitgaliais čia dažnai šventes švenčia įvairios politinės partijos, darbo kolektyvai, užsuka jaunavedžiai, eiliniais pavakariais atvažiuoja ramybės išsiilgę ar būtinus sprendimus priimti turintys žmonės.
Parko valdytoja, Kėdainių miškų urėdija, norėdama svečiams sudaryti geresnes sąlygas, ėmėsi projekto „Skinderiškio dendrologinio parko pritaikymas pažintinio turizmo reikmėms“. Jam įgyvendinti buvo gauta ES parama.
Pirmuoju projekto etapu, kurio įgyvendinimo darbai jau kuris laikas vyksta, numatyta įrengti maždaug dviejų kilometrų apžvalginį taką, pastatyti suoliukų, informacinių rodyklių, stendų, tualetus, automobilių stovėjimo aikštelę. Antrasis etapas skirtas puoselėti parke augančius medžius ir krūmus. Taip pat planuojama juos inventorizuoti, aprašyti, sužymėti planuose. Turbūt nebūtų problemų, jei prieš pradedant įgyvendinti šį projektą jį būtų aptarę K. Kaltenis ir Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas. Tačiau taip neįvyko.
„Projekto aš nė akyse nemačiau ir niekas su manimi jo nederino“, - „ŪP“ tvirtino parko kūrėjas, nors kartu buvęs V. Vitas paneigė K. Kaltenio žodžius: „Buvo urėdas atvažiavęs, rodė projektą, bandė tartis, bet Kęstutis nesileido į kalbas ir ignoravo svečią.“ Nesmerkdamas jaunystės draugo V. Vitas papasakojo, jog nusileisti K.Kaltenio buvo prašyta daug kartų, tačiau šis laikėsi savo: „Parkui to nereikia.“
Gal neskubėkime?
Dėl šių savavališkų veiksmų K. Kalteniui buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo byla. Nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad parko įkūrėjas bendrovei, atliekančiai projekto darbus, padarė beveik devynis su puse tūkstančio litų nuostolių, administracinė komisija atsižvelgė į gamtininko nuopelnus ir neskyrė baudos, o apsiribojo įspėjimu.
Įspėjimas gal kiek ir nuramino parko puoselėtoją, nes, paklaustas apie artimiausius planus, jis sakė: „Šakių kol kas neimsiu, nors ir labai reikėtų, tačiau mano požiūris į parko tvarkymą nesikeičia – čia jau seniai viskas padaryta ko reikia. Čia privalo būti išsaugota kuo natūralesnė gamta ir jokia žmogaus invazija yra nepriimtina.“
Iš kitos gi pusės, ar nevertėtų projekto vykdytojams pagalvoti, o gal ir teisus tas gamtos vaikas? Juk štai Kanadoje, Toronto centre, yra didžiulis natūralios, žmogaus veiklos nepaliestos gamtos parkas. Toronto parkas pilnas lankytojų, nors takai ten ir ne trinkelėmis grįsti.