Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose užsiima Žuvininkystės tarnyba pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.
Kaip informuoja Aplinkos ministerija, žuvų įveisimas pradedamas balandžio-gegužės mėnesiais ir tęsiasi iki lapkričio. Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad lėšos, skiriamos žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti, yra naudojamos racionaliai – per pastaruosius 5 metus bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, Kauno mariose – apie 4 kartus.
Moksliniai tyrimai daromi bei mokslininkų rekomendacijos pateikiamos ir norint sudaryti įžuvinamų žuvų ir vandens telkinių, kurie bus įžuvinami, sąrašus.
Įžuvinimui skirtų žuvų rūšys pasirenkamos neatsitiktinai
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos Vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas GRYNAS.lt įvardija kelis aspektus, kuriais remiantis yra sudaromas įžuvinamų žuvų sąrašas. Anot mokslininko, sprendžiant, kokiomis žuvimis pagausinti Lietuvos vandens telkinius, atsižvelgiama į žuvų išteklių būklę ir tarptautinius įsipareigojimus.
„Yra tarptautiniai įsipareigojimai atkurti bei palaikyti praeivių lašišinių žuvų išteklius. Atsižvelgiant į dirbtinio veisimo apimtis, šalims yra suteikiamos kvotos gaudyti lašišas ir šlakius atviroje jūroje. Kita medalio pusė yra mėgėjiška žvejyba. Tad lašišinės žuvys įžuvinamos atsižvelgiant į išteklių būklę, vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei orientuojantis į limituotą šių žuvų žvejybą upėse“, – aiškina T. Virbickas.
Mokslininkas tęsia, kad kita žuvų rūšis, kurios ištekliai nuolat gausinami, yra ungurys. Ungurio ištekliai yra saugomi visos Europos mastu, tad Lietuva – jokia išimtis.
„Ungurių ištekliai buvo pasiekę kritinę būklę, todėl, laikantis tarptautinių susitarimų, visos šalys yra parengusios ungurių išteklių atkūrimo planus. Viena iš ungurių išteklių atkūrimo priemonių yra ungurių įveisimas į tam tikrus kriterijus atitinkančius ežerus. Ežerai ungurių įveisimui atrenkami pagal mokslininkų rekomendacijas“, – pabrėžia pašnekovas.
Kita įžuvinamų žuvų kategorija, pasak T. Virbicko – karpiai, plačiakakčiai, amūrai ir pan.: „Tai nėra lietuviškos žuvys, jos svetimkraštės. Jų leisti bet kur negalima, kad neprisišaukti bėdų su vandens telkinių ekologine būkle. Amūrus įveisia tik ten, kuri yra didelės problemos su pernelyg gausia vandens augalija. Šios žuvys yra leidžiamos tik į kai kuriuos nedidelius užžėlusius ežerėlius ir tvenkinius. Karpiai įveisiami tik mėgėjiškai žūklei, į specialiai tam parinktus vandens telkinius“, – pasakoja mokslininkas, pridurdamas, kad karpiai didžiausiais kiekiais šiemet įveisiami tuose vandens telkiniuose, kuriuose yra organizuojama karpių limituota žūklė.
Mokslininko teigimu, beveik kasmet vykdomi žuvų išteklių tyrimai Lietuvos ežeruose ir tų tyrimų rezultatai parodo, kur trūksta plėšriųjų žuvų, kur jų ištekliai turėtų būti gausinami. Anot T, Virbicko, kai plėšriųjų žuvų ištekliai pereikvojami, pradeda daugėti smulkių karpinių žuvų (kuojų, plakių, aukšlių), kinta pati žuvų bendrija.
„Pagal įvairius rodiklius galima nuspėti, kur jau reikia plėšriųjų žuvų išteklius pagausinti. Lydekos itin mėgstamos žvejų mėgėjų. Kaip rodo tyrimai, vasaros pradžioje leidžiamo sužvejoti dydžio lydekų ištekliai būna gausesni nei metų pabaigoje. Jos išgaudomos“, – aiškina ichtiologas.
Planuojama išteklius labai pagausinti
Šiemet Lietuvos vandens telkinių žuvų ištekliai bus išties pagausinti. Kaip GRYNAS.lt informuoja Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausioji specialistė Alina Širvinska, 2019 metais planuojama į telkinius įveisti 18 rūšių žuvų bei 1 vėžių rūšį.
Šiemet į Lietuvos valstybinės reikšmės vandens telkinius planuojama išleisti ne mažiau negu 7 milijonus 200 tūkstančių vienetų paaugintų įvairių žuvų rūšių jauniklių.
„Labai svarbią paaugintos žuvų įveisimo medžiagos dalį sudaro retos, saugomos ir vertingos žuvų rūšys: lašišos, šlakiai ir margieji upėtakiai, kurių planuojama išleisti ne mažiau nei 500 tūkstančių vienetų. Ungurių planuojama paauginti ir įveisti apie 1 milijoną 560 tūkstančių vienetų. Planuojama įveisti beveik 50 tūkstančių vienetų aštriašnipių eršketų ir sterlių paaugintų jauniklių. Numatoma įveisti daugiau nei 5 milijonus vienetų plėšrių žuvų rūšių: starkių, lydekų, šamų bei vėgėlių paaugintų jauniklių“, – žuvų rūšis, kurios pagausins Lietuvos vandens telkinius, vardija A. Širvinska.
Įveisiamų žuvų 2018-2020 metais kiekiai yra patvirtinti Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018–2020 metais programoje. Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Širvinska akcentuoja ir Aplinkos ministerijos indėlį į vandens telkinių žuvų išteklių gausinimą.
„Aplinkos ministerija planuoja prisidėti atkuriant žuvų išteklius bei skirti 300 tūkstančių eurų sumą žvejų mėgėjų labai vertinamų lydekų, baltųjų amūrų bei margųjų plačiakakčių įsigijimui. Planuojama už šias lėšas įsigyti ir įveisti apie 200 tūkstančių vienetų lydekų šiųmetukų, kelis tūkstančius vienetų baltųjų amūrų bei margųjų plačiakakčių“, – įžuvinimui skirtų žuvų kiekius vardija pašnekovė.
Lietuvos žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, labiausiai trūksta plėšriųjų žuvų, kurios yra labai pageidaujamas mėgėjų žvejybos objektas, todėl 84 proc. numatytų įveisti žuvų yra plėšrios: lydekos, starkiai, šamai, vėgėlės, unguriai. Dar beveik 7 proc. įveisiamų žuvų yra lašišinės (lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, kiršliai), 0,6 proc. – eršketinės (aštriašnipiai eršketai ir sterlės).
Karpinės žuvys (karpiai, lynai, auksiniai karosai, baltieji amūrai ir plačiakakčiai) sudaro apie 8 proc. viso numatyto įveisti žuvų kiekio. Karpių iš viso numatoma įveisti 25 tūkst. ir tik į tuos vandens telkinius, kuriuose organizuota licenzinė šių žuvų žvejyba (Kavalio, Tolokių, Smulkio, Musios ežerai, Krūminių tvenkinys).
Svarbu ir vandens telkiniai, ir įžuvinimui skirtų žuvų rūšys
Įveisimo plano projektai buvo sudaryti ne tik remiantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018–2020 metais programa, bet ir, kaip jau buvo minėta, Gamtos tyrimų centro mokslininkų oficialiai teikiamomis rekomendacijomis (mokslinėmis ataskaitomis).
Jose analizuojami ne tik įvairių rūšių žuvų išteklių, bet ir vandens telkinių būklė, siūloma, kuriuose vandens telkiniuose reiktų gausinti žuvų išteklius.
„Migruojančioms reofilinėms žuvų rūšims parenkamos upių atkarpos, kuriose tų žuvų išteklius reikia pagausinti. Ežerinėms žuvų rūšims parenkami ežerai. Prioritetinę vietą užima žvejų mėgėjų pamėgtos ir intensyviai gaudomos plėšrios žuvų rūšys – lydekos, sterkai“, – pabrėžia Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Širvinska.
Pašnekovė tęsia, kad, pavyzdžiui, kalbant apie ungurius, telkiniai, kur jie bus įžuvinami, pasirenkami atsižvelgiant į Patvirtintą ungurių valdymo planą ir vandens telkinius, kurie nepatenka į hidroelektrinių poveikio zoną.
„Tai reiškia, kad po 6 -15 metų suaugę migruojantys unguriai be kliūčių galės migruoti į jūrą. Jei vis tik ant upės migracijos kelyje yra hidroelektrinė, tai ji turi turėti pastatytą žuvitakį“, – aiškina A. Širvinska.
Taip pat, rengiant Įveisimo plano projektą atsižvelgiama į tai, ar įveisti unguriai nepadarys didelės žaloms kitoms vertingoms žuvų ar vėžių rūšims. Pasak Žuvininkystės tarnybos specialistės, visais šiais aspektais telkiniai suderinami su Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto bei Klaipėdos universiteto mokslininkais, kurie atlieka žuvų išteklių tyrimus Lietuvos vidaus vandenyse, atsižvelgiama į jų pastabas bei suderinama su Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos atsakingais specialistais.
„Jei kalbame apie lašišines žuvų rūšis, ypatingas dėmesys kreipiamas į mokslininkų tiriančių šias rūšis nuomonę, kadangi informacija apie šių vertingų žuvų būklę teikiama įvairioms komisijoms – Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai HELCOM bei Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES), kurių išvados pateikiamos Europos komisijai“, – priduria A. Širvinska.
Teigia, kad žuvų ligų tikimybė menka
Vienas svarbiausių aspektų įžuvinant vandens telkinius, pasak mokslininkų, yra įžuvinimui skirtų žuvų būklė. Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Širvinska tikina, kad žuvų būklė Žuvininkystės tarnybos ūkiuose tiriama nuolat. Anot jos, Žuvininkystės tarnyba neprekiauja žuvimi atsivežta iš kitų žuvininkystės ūkių, nelaiko prekinės žuvų produkcijos (ypač karpių) intensyviai (tai, anot pašnekovės, daro privatūs žuvininkystės ūkiai).
„Todėl ligų plitimo tikimybė yra menka, nebent iš natūralių vandens telkinių, iš kurių imamas vanduo į tvenkinius, o naujų ligų atsiradimo plitimo galimybės yra minimalios“, – teigia A. Širvinska.
Specialistė tęsia, kad Žuvininkystės tarnyboje yra specialistų, kurie su žuvimis dirba daugiau nei 10 metų ir, anot jos, gali vietoje pastebėti, kad su žuvimis kažkas negerai.
„Turi galimybę įvertinti žuvies būklę vietoje ir imtis priemonių problemai spręsti. Paraleliai, nustačius pakitimus žuvų mėginiai pristatomi į Vilniuje esantį Žuvų išteklių atkūrimo skyrių, kur dirba buvę ichtiopatologinės laboratorijos darbuotojai. Ichtiopatologė, kuri turi daugiau nei 10 metų patirtį, analizuoja žuvų apsikrėtimus Ekto ir endo parazitais. Tarnybos skyriai turintys tvenkinius kas mėnesį, o esant poreikiui ir dažniau, pristato tvenkiniuose auginamas žuvis parazitologinių tyrimų atlikimui. Nustačius parazitus ichtiopatologijos specialistė suteikia informaciją kokiomis priemonėmis reikia gydyti žuvis arba kokias taikyti profilaktiškai“, – žuvų priežiūros žingsnius vardija pašnekovė.
Bakteriologinių ligų profilaktiniai tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Pagrindinė problema ta, kad net ir nustačius bakterinę ligą, NMVRVI laboratorija nesiūlo, kaip reikia žuvis gydyti, kokias taikyti profilaktines priemones, tuo turi pasirūpinti pats užsakovas. Taip pat NMVRVI laboratorijoje atliekami ir pavojingų virusinių ligų tyrimai (privalomus pagal Europos Sąjungos reikalavimus). Kol kas, pasak pašnekovės, nė karto nebuvo nustatyta jokia virusinė liga.