Ar kada teko konteineryje, į kurį pilate šiukšles, matyti keistas skyles? Ar gali būti, kad jas atliekų vežėjai išpjauna tyčia, kad jiems nereiktų kankintis su dvokiančių ir galimai aplinkai ir žmogui pavojingu skysčiu, kuris tiesiog nubėga į jūsų kiemą?


Tokiu klausimu į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Vytautas. Jo minimas skystis yra kažkuo panašus į taip vadinamą filtratą. Telšių regiono atliekų tvarkymo centro svetainėje nurodyta, kad tai vanduo, persisunkęs per atliekas. Jo sudėtyje yra daug įvairių teršiančių medžiagų, sunkiųjų metalų, organizmų, neorganinių junginių, biologinio skilimo produktų, pH- rūgštis. Sąvartynuose yra įrengiami specialūs drenažai tokiam vandeniui surinkti, kuris vėliau valomas valymo įrenginiuose. Ar šis pavojingas koncentratas gali atsirasti ir jūsų namų kieme stovinčiame konteineryje?

Vytauto atsiųstose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matoma, kad bendrovei „Ecoservice“ priklausančių konteinerių dugnuose tikrai yra skylės. Lietuvos žalieji aktyvistai išplatino spaudos pranešimą, kuriame patvirtino skaitytojo įtarimus: „Dažno daugiabučio kieme stovinčio konteinerio dugne galima aptikti pragręžtas skyles. Pro kiaurus konteinerių dugnus nuolat bėga murzinas dvokiantis šiukšlių skystis ir koncentratas, kuris be jokio filtravimo ar kitokio valymo teka ant žemės ir keliauja tiesiai į gruntinius vandenis. O po to patenka į upes ir požeminius šaltinius. O iš ten jau tiesus kelias į mūsų miestų geriamojo vandens išteklius. Vasaros metu šios srutos skleidžia ypač nemalonų kvapą ir kelia rimtą grėsmę šalia būnantiems vaikams bei naminiam gyvūnams. Tokioje aplinkoje tvyrant karščiui greitai plinta bakterijos. Šios patekusios ant naminių gyvūnų lengvai grįžta į gyventojų namus“.



Skylės ne dirbtinės

„Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius GRYNAS.lt tokius įtarimus paneigė. Vadovo teigimu, visi jo valdomos įmonės konteineriai atitinka technologinius reikalavimus ir būtinus standartus. „Gyventojo nuomonė nėra teisinga. Tokios skylės, užkimštos specialiais dangteliais, yra kiekviename atliekų surinkimo konteineryje. Plaunant šios skylės atidaromos, kad galėtų išbėgti vanduo ir konteineriai būtų maksimaliai švarūs. Konteineriuose minėti dangteliai galėjo nukristi dėl nežinomų priežasčių“, - GRYNAS.lt teigė S. Budrevičius.

Teoriškai, bet kokia bala gali būti labiau užteršta, nei konteineryje susidarantis skystis.

Jam antrino ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė. Pašnekovė tikino, kad tai gamykliniai konteineriai ir visi turi užkemšamas skyles. „Dangteliai galbūt netyčia nukrito, bet darbuotojai nepastebėjo, nes skylė būna konteinerio apačioje. Keliant konteinerį į šiukšliavėžę to galima ir nepastebėti. Vienaip ar kitaip dangteliai turėtų būti uždėti“.

UAB „Ecoservice“ marketingo vadybininkė Inga Kovalionok pažadėjo, kad skaitytojo Vytauto kieme esantiems konteineriams bus uždėti papildomi dangteliai.

Koncentratui susidaryti neužtenka laiko?

Nors konteineriai turėtų būti laikomi uždaryti, visgi pilnai atliekų nuo kritulių apsaugoti yra neįmanoma. Ant atliekų krentantis sniegas ar lietus gali persisunkti per jas ir pavirsti pavojingu koncentratu, skleisti nemalonų kvapą, o pro paliekamas skyles galėtų ištekėti ant žemės.

I. Kovalionok pasakojo, kad pavojingam koncentratui susidaryti tiesiog neužtenka laiko. „Filtratas susidaro per ilgą laikotarpį, kai atliekos yra laikomos krūvoje. Vilniuje atliekos išvežamos ne rečiau kaip 3 - 4 kartus per savaitę. Per 1 - 2 dienas susidaryti filtratui nėra jokių galimybių“.

Savivaldybės atstovų teigimu, pavojingam koncentratui susidaryti reiktų bent savaitės laiko ir aukštesnės temperatūros. Dažniau tai gali nutikti lietingą vasarą ir jei šiukšlės būtų nevežamos bent savaitę.

GRYNAS.lt komentavęs vienos atliekas tvarkančios įmonės darbuotojas nedrįstų taip drąsiai konteineriuose susidarančio skysčio vadinti filtratu ar pavojingu koncentratu. Jo nuomone, kažkoks užterštumas įmanomas, bet pavojingumo vertinimas priklauso nuo reglamentuotų normų, o tiksliau – jų viršijimo. Kalbant paprasčiau – svarbu ne kas tam skystyje yra, o kiek jo yra. „Moksliniu požiūriu visada reikia konkrečiai ištirti ir su kažkuo palyginti. Teoriškai, bet kokia bala gali būti labiau užteršta, nei konteineryje susidarantis skystis. Bet kokiu atveju negalima taip drąsiai teigti, kad visas ten atsirandantis skystis yra pavojingas aplinkai ar žmonėms“, - aiškino jis.
Teoriškai, bet kokia bala gali būti labiau užteršta, nei konteineryje susidarantis skystis. Bet kokiu atveju negalima taip drąsiai teigti, kad visas ten atsirandantis skystis yra pavojingas aplinkai ar žmonėms.

Kartais kalti patys gyventojai

Gyventojai turėtų ir patys žiūrėti, ką meta į buitinių atliekų konteinerius. Pasitaiko atvejų, kada į konteinerius sumetamos savaime pavojingos medžiagos. Tai gali būti įvairūs vaistai, spalvotasis metalas, naftos produktai ir t.t. S. Budrevičius priminė, kad bendrų atliekų konteineriai skirti mesti tik sausoms atliekoms. Jokių skysčių jose neturi būti, neskaitant natūralaus skysčio esančio organinėse atliekose.

„Kiti gyventojai neretai aplink konteinerius primeta šiukšlių. Jos pastoviai veikiamos kritulių, pradeda pūti, išsilieja, skleidžia nemalonų kvapą. Dažniausiai tas skystis apie konteinerius ir yra nuo netinkamai ar netinkamų metamų šiukšlių“, - aiškino V. Braškienė. Ji taip pat priminė, kad jei gyventojai nepatenkinti kaip atliekų tvarkymo įmonės tvarkosi su šiukšlėmis visuomet gali apie tai pranešti savo seniūnams, nes tai jų tiesioginė pareiga rūpintis teisingu atliekų tvarkymu.