Sodininkų problema seniūno nesujaudino: dėl žmonių patogumo niekas pinigų neleis

Pakaunėje, netoli Rokų sodų bendrijos „Kolegos“, perpus skilo kone prieš pusę amžiaus per Jiesios upę pastatyta betoninė patvanka. Tai labai neramina vietinius gyventojus.

Atsakingos tarnybos ramina – esą patvanka ir taip nebereikalina, o jei ir grius – nieko baisaus neatsitiks.

Ražiškių kaimo, kaip dabar oficialiai vadinasi sodų bendrija „Kolegos“, gyventojai pasakoja, kad betoninė užtvanka pernai ėmė pavojingai skilinėti. Šiais metais patvanka jau nebeatlaikė Jiesios srovės ir skilo pusiau.

Ties šia patvanka, kuri buvo pastatyta 1970 metais, anksčiau veikė siurblinė. Vėliau ji buvo privatizuota, o dabar joje įrengtas gyvenamasis namas.

Nebelikus siurblinės nereikalinga tapo patvanka, sako Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius.

„Ten savo laiku buvo padaryta patvanka. Jau turbūt 25 metai, kai neveikia pievų laistymo siurblinė. Dabar patvanka nevaidina jokios reikšmės. Jei vanduo pragrauš, tai nebeliks vandens pakilimo, nes ten ne užtvanka, o patvanka. Ten truputį sukeltas Jiesios upės vanduo, kad siurblinė galėtų paimti. Tai „pramoninis“ vanduo tapo nereikalingas“, - DELFI teigė E. Raugevičius.

Tiesa, ties patvanka įrengtas siurblys tiekia vandenį vietos gyventojams, kuriuo laistomi daržai, vanduo naudojamas kitiems ūkio darbams.

„Sodų gyventojai ima vandenį, bet, kaip sakant, jie tą vandenį pagal savo poreikius gali imti ir kitais būdais. Ten žvejoja, bet dėl žvejų patvankos niekas neremontuos. Aš įsivaizduoju, kad remontas kainuotų daug pinigų, o nežinia dėl ko tai reikėtų daryti. Taip, dėl žmonių patogumo, žvejojimo, bet dėl tokių dalykų niekas tokių pinigų nemes. O šiaip patvanka grėsmės nekelia, nes ten ne užtvanka, o patvanka, kur metru sukeltas vanduo“, - teigė E. Raugevičius.

Prisistatyti nenorėjusi Ražiškių kaimo gyventoja įžvelgia didesnę grėsmę nei nusakė Garliavos apylinkių seniūnas. „Šioje vietoje įmontuotas vandens siurblys, kuriuo šiltuoju metų sezonu kasmet kelias valandas per dieną tiekiamas vanduo sodo bendrijos (SB „Kolegos“ – DELFI) nariams. Tik šiuo metu vandens žarnos nuimtos. Taip sodo bendrija kasmet pasiruošia žiemai, kad pavasarį vandens srovė nesugadintų įrenginių, – pasakojo moteris. – Netekus šio vandens šaltinio, teks jį semtis iš bendro šulinio, kurį bendrijoje turime tik vieną. Kitur upė sekli, galingam vandens siurbliui gylio nepakaks.“

Rankų nenorinti nuleisti moteris pasakojo, kad labiausiai neramina pagyvenusių bendrijos narių likimas. „Šios sodų bendrijos nariams nėra galimybės prisijungti prie miesto vandentiekio ir nežinia, kada bus, nes esame Jiesios draustinio dalis. Be to, tai reikalauja milžiniškų investicijų, – nuogąstavo moteris. – Nežinau, kaip senyvo amžiaus žmonės kibirais nešis vandenį daržams palieti.“

Negana to, ji išdėstė ir kitokią patvankos irimo versiją. „Seklesnėje pusėje buvo daug akmenų, kurie rėmė patvanką ir neleido jai įlūžti nuo vandens srovės jėgos. Akmenis per pastaruosius kelerius metus sodininkai rankomis išsikėlė ir išsinešiojo savo sodams pasipuošti. Tiek vienų, tiek kitų sodų bendrijų nariai (prie patvankos gali patekti dviejų sodų bendrijų nariai – DELFI). Anksčiau čia buvo galima braidžioti, dabar gylio nebežinau, keli metrai, tiek akmenų išnešta“, – žalą gamtai ir patvankai dėstė Ražiškių kaimo gyventoja.

Anot moters, tikėtina, kad netekus šio vandens šaltinio, gyventojai ims gudrauti ir į upę ties savo žarnas su siurbliukais tam, kad pasinaudotų upės vandeniu: „Bendrijos gyventojai bijo, kad taip bus padaryta dar didesnė žala draustiniui, kuriame esame įsikūrę.“