GRYNAS.lt sulaukė dar vieno pranešimo apie sostinės Antakalnio rajone, Neries krantinėje kertamus medžius ir krūmynus. Krūmynus sutvarkyti lyg ir reikėtų, tačiau kartu su jais „šluojami“ ir jauni medžiai. Ir tai – trečias skundas dėl medžių genėjimo ar pjovimo vien iš Vilniaus miesto gyventojų, pasiekęs redakciją per kiek daugiau nei metus. Užtat Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamente guli šūsnys tokių skundų iš visos Lietuvos.
Apie kertamus medžius pranešusi skaitytoja Rasa – ta pati moteris, prieš gerus metus kovojusi dėl po langais kerojusio beržo. Tuomet medis nupjautas nepaisant kelių institucijų raštų, jog situacija nėra kritiška ir beržas gali augti. Šįkart Rasai užkliuvo prie ties jos namu P. Vileišio gatvėje 9 Neries krantinėje styrantys jaunų medžių kelmeliai.
Gyventojai kilo daug klausimų
„Ištisai pjaunami medžiai atidengia šiukšles. Tik, tiesa, už jų rinkimą pinigų savivaldybė nemoka, todėl ir neskubama tvarkyti. O toje vietoje išpjauti jauni medeliai. Kur vėliau paukščiams perėti? Gal gamtininkai galėtų pasakyti savo nuomonę. Kodėl reikia pjauti jaunus medelius? Kodėl nyksta tas žaliasis Vilnius? Ar ne todėl, kad įmonė gauna pinigus už kiekvieną nukirstą medį? Ir kodėl kitoje Neries krantinėje matau išgriuvusius medžius ir jie netvarkomi, o jauni medžiai šioje pusėje kertami? Kokia to tvarkymo prasmė, tikslas – juk nėra galimybės praeiti žmonėms, iškart prasideda važiuojamoji dalis?“, - šūsnį klausimų pažėrė nukirstų medelių nuotraukas atsiuntusi Rasa.Moteris patikino, kad daug klausimų kyla ne jai vienai, bet ir kitiems kaimynams.
Moteris vėliau rašė, jog pranešus apie tai žiniasklaidai kirtimas netikėtai buvo nutrauktas.
Medžių „mylėtojų“ ir „nemylėtojų“ - maždaug po lygiai
Pasak direktoriaus, pagal teisės aktus visą atsakomybę už išpjautus ar nugenėtus medžius prisiima savivaldybės.
„Kiekviena savivaldybė turi nusistačiusi želdynų priežiūros tvarką. Dažnai sudaroma komisija, ji važiuoja, apžiūri medžius ir priima vienokį ar kitokį sprendimą. Bent jau Vilniuje tikrai yra tokia komisija, pakankamai aukštos kvalifikacijos. Dažniausiai būna asmuo iš savivaldybės, tada aplinkosaugininkas ir dar Kultūros paveldo departamento atstovas, jei teritorija priklauso kultūros paveldui“, - procedūras, kurios vyksta iki medžio nukirtimo, aiškino V. Bezaras.
Vienu prašymu – leidimas kirsti 2,5 kilometro ilgio Neries pakrantę
Medžiai P. Vileišio gatvėje taip pat gali priklausyti kultūros paveldui. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas teigė, jog savivaldybė visuomet tokiu atveju atsiklausia leidimo kirsti ir sulaukia paveldo sargų leidimo.
Vilniaus teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Aušra Lapienė teigė, jog įregistruotas prašymas kirsti medžius nuo Arsenalo gatvės iki Šilo tilto. Pati specialistė nusistebėjo, jog teritorijos apibrėžimas keistas.
Kraštovaizdžio specialistė: medžiai būna neleistinai supjaustyti
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė teigė, jog dėl medžių dažniausiai tarpusavyje ginčijasi kaimynai. Retai žmonės dėl medžio nupjovimo ar nenupjovimo pykstasi su savo miesto savivaldybe.
Tačiau nepaisant patogesnės prašymų pateikimo tvarkos, K. Ulkienė pripažįsta, jog didelė dalis bendrovių, pasirašiusių sutartis su savivaldybėmis dėl želdynų tvarkymo, dirba neprofesionaliai.
„Yra reikalavimas turėti apmokytų darbuotojų. Kartais atrodo, kad konkursą laimėjusi įmonė gal vieną tokį darbuotoją ir turi. Tarkim, darbų vadovą. Nes medžiai būna neleistinai supjaustyti, labai neteisingas atliktas genėjimas. Tokių grubių klaidų pasitaiko įvairiose savivaldybėse – ir Vilniuje kai kur. Matosi, kad darbus atlieka nekvalifikuoti žmonės. Ką tik gavome nuotraukas iš Marijampolės - na, labai negražiai nugenėti medžiai, nupjautos viršūnės tiesiog. Toks genėjimas gali pakenkti gyvybinėms medžio funkcijoms. Negalime sekti, kas laimi tuos konkursus ir kaip – tai jau ne mūsų kompetencijoje. Bet čia yra didelė problema“, - atskleidė vyriausioji specialistė.
Nurėžtas medis gali atsirūgti 500 litų bauda
K. Ulkienė pridūrė, jog sutartis dėl želdinių tvarkymo mieste įmonės su savivaldybe pasirašo dvejiems, trejiems metams. Kai kurios bendrovės šį darbą dirba kruopščiai, pagal visas taisykles, kitos – bet kaip, svarbu, kad darbas būtų atliktas.
„Įmonę, laimėjusią konkursą turėtų kontroliuoti savivaldybė. Gali įsikišti ir aplinkosauga. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už neteisingą genėjimą, darbų atlikimą, netinkamos kokybės naujus sodmenis ir kitų reikalavimų nepaisymą įmonė ar žmogus gali gauti nuo 100 iki 400 litų baudą, pareigūnas – nuo 200 iki 500 litų baudą. Jei įmonė neturi reikiamų specialistų ir atlieka darbus, skiriama nuo 150 iki 300 litų bauda įmonės vadovui. Neteisėtas leidimo išdavimas baudžiamas bauda nuo 300 iki 800 litų. Tokia bauda būtų taikoma savivaldybių darbuotojams, už išduotą leidimą, pažeidžiant reikalavimus“, - galimas baudas neatidžiai medžius rėžiantiems kirtėjams vardino K. Ulkienė.
Perdėtai saugoti - irgi ne išeitis
Stebėti, kad medžiai būtų genimi teisingai ir pagal taisykles, vyriausiosios specialistės teigimu, turėtų savivaldybė. Jie gali savo pasirinktai bendrovei skirti baudą už prastai atliktus darbus. Žmonėms parašius skundą, jei šis yra pagrįstas, įmonę dažniausiai baudžia aplinkosaugos pareigūnai.
Neaišku, ar želdynus savivaldybių teritorijoje prižiūrinčios bendrovės yra suinteresuotos kirsti arba genėti kuo daugiau medžių, tačiau K. Ulkienė patikino, jog imtis darbų jos gali tik tuomet, kai tam išduotas leidimas, o svarstyme dėl leidimo išdavimo jų darbuotojai nedalyvauja.
Už kirtimą ir genėjimą kas mėnesį išmokama apie 100 tūkst. litų
„Leidimą kirsti ar genėti medžius išduoda Želdynų poskyrio specialistai, vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu. Kiekvienas prašymas vertinamas individualiai. Vertinimo metu tiriama medžio būklė ir tik paskui priimamas sprendimas išduoti arba neišduoti leidimo medį genėti arba kirsti. Šalia Vileišio gatvės yra vykdomi kraštovaizdžio gerinimo darbai - kertami susidarę krūmai bei menkaverčiai medžiai. Tokiu būdu bus atverta Neries pakrantė, jai suteiktas gražesnis estetinis vaizdas bei kartu išsaugomi vertingiausi medžiai“,- tikino Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius.
Vyras teigė, jog prašymus kirsti ar genėti medžius gali pateikti ir pavieniai gyventojai, ir bendrijos, seniūnai ar pačios savivaldybės darbuotojai.
„Visi gaunami medžių ir krūmų tvarkymo prašymai yra nagrinėjami, nesvarbu, ar tai seniūnijos, vienos asmens ar kolektyvinis prašymas. Šiuo atveju leidimas išduotas Miesto tvarkymo skyriaus vardu bei suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu“,- teisę kirsti medelius Neries krantinėje pagrindė G. Runovičius.
Į klausimus apie medžių genėjimo darbus vykdančią įmonę bei jos užmokestį poskyrio vedėjas atsakė lakoniškai.
„Vilniuje medžių genėjimo ir pjovimo, sodinimo darbus vykdo UAB „Stebulė“, pagal savivaldybės išduotus leidimus. Su įmone yra pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Už darbus kas mėnesį mokama apie 100 tūkst. litų,“ - atsakė savivaldybės atstovas.
Jis pridūrė, jog savivaldybė nėra gavusi baudos už neteisėtai išduotą leidimą kirsti ar genėti medžius bei bendrovės neprofesionaliai atliktą darbą.
Dėl paukščių galima lengviau atsikvėpti
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška GRYNAS.lt redakciją ir skaitytojus nuramino, jog paukščiams jaunų medelių ir krūmų iškirtimas žalos nepadarys.
„Jei kirstų storus medžius – tada būtų blogai. Bet abejoju, ar tokius kerta. Vandens paukščiai laikysis vandeny, o tuose krūmynuose gali smulkūs žvirbliai, liepsnelės, strazdai ar kikiliai perėt. Šie susiras kur perėti kitur, toliau nuo vandens, jis jiems nėra būtinas. Šabakštynas nėra ta terpė, kuri turėtų didelę įtaką tiems vandens paukščiams. Be to jų Neryje ir nedaug. O ir dideli medžiai – jei dabar genima, joks lizdas nenulėks, - dėstė R. Karpuška. - Štai jei medis turi didelę drevę, gali klykuolės, dančiasnapiai jose perėti. Mažose drevėse – zylės ir panašūs paukščiai. Tačiau tokiu atveju žala padaroma, jei nukertamas visas medis.“
R. Karpuška pabrėžė, jog labai norėtų prisijungti prie aplinkosaugininkų, savivaldybės Želdynų poskyrio specialistų ir paveldosaugininkų komisijos tuo metu, kai šie sprendžia medžio likimą.
„Būtina išsaugoti visus uoksinius medžius. Uoksuose gali gyventi ir šikšnosparniai. O ne specialistas to uokso gal ir nepamatys. Tačiau kai ši komisija vaikšto parkuose, man tenka dalyvauti ir, reikia pasakyti, dažnai pasiekiame kompromisą. Sutariame, kokius medžius galima išpjauti, kokius – palikti. Jei pjauname, numatome kompensacines priemones paukščiams – inkilus. Visada esu už dalyvavimą tokiose komisijose, žinoma, jei į tą mano nuomonę bus nors kiek atsižvelgta. Pasitaiko, kad atvažiuoji, bet viskas jau būna nuspręsta...“,- prasitaria gamtosaugos specialistas.