Parko lankytojas: bus, kur pasifotkint
Palangoje dirbę GRYNAS.lt žurnalistai iš vietinių gyventojų sužinojo, kad ruošiamasi praretinti Birutės kalno medžius. Palangos miesto botanikos parke sutiktas Jonas labiausiai jaudinosi dėl to, kad po visų darbų palangiškių ir kurorto lankytojų pamėgta vieta primins Vilniaus Gedimino kalną, kurį apnuogino medkirčių pjūklai.
„Dabar šitoje vietoje karštą vasaros dieną galima rasti pavėsį. Bet, kiek girdėjau, planuojama iškirsti visus medžius. Tada šis kalnas bus plikas kaip ir Gedimino. Nežinau – man atrodo, kad tai yra kvailystė. Kam man matyti tą jūrą, jei šalia nebus medžių“, - pasakojo Jonas.
Ant Birutės kalno užlipę GRYNAS.lt žurnalistai rado vieną proskyną, per kurią galima pamatyti banguojančią jūrą. Toje vietoje pozavo poros – spragsėjo fotoaparatų mygtukai. Įsidrąsinę vyrai peržengė akmeninę neaukštą tvorelę ir fotografavosi kitoje jos pusėje rankomis įsikibę į konstrukciją.
Pasidomėjus, ar norėtų, kad nuo kalno į jūrą būtų galima pažvelgti dar plačiau, pašnekovas atsakė, kad to tikrai reikėtų: „Man tai smagu – gražu pažiūrėt. Pasifotkint galima su drauge. Kodėl ne? Gerai, jei būtų iškirsta daugiau medžių,“ - kalbėjo Palangos svečias.
Parko vadovas: teks kirsti medžius
Kad būtų išsklaidytos visos abejonės, kreipėmės į Palangos miesto botanikos parką. Jo direktorius Valdas Pakusas patvirtino, kad iš tiesų planuojami Birutės kalno pokyčiai. Nors, jo teigimu, nieko drastiško daroma nebus, tačiau keliasdešimt medžių vykdant viso parko rekonstrukciją greičiausiai bus nukirsta. Tokio paties likimo sulauks ir kalno lankytojams jūrą užstojantys krūmai.
Šiuo metu panaudojat Europos Sąjungos finansinę paramą vyksta parko atnaujinimo darbai. Antrasis projekto etapas baigsis šių metų pabaigoje. Ir iki tol želdinių tvarkymas nėra numatytas. Todėl medžiai, užstojantys jūrą, pasak direktoriaus, bus kertami gavus ES finansavimą trečiajam etapui. Tada praretės ne tik kalną užstojantys, bet ir kitose parko vietose augantys medžiai. „Ir pačiame parke želdinių tvarkymo metu numatyta padaryti tam tikras perspektyvas“, - sakė pašnekovas.
Pasidomėjus, kada bus pradėta retinti Birutės kalno medžius, V. Pakusas sakė, kad darbai geriausiu atveju turėtų prasidėti 2016 metais. Iki to laiko turi būti parengtas projektas ir gautas aplinkosaugininkų, Palangos miesto savivaldybės bei Kultūros paveldo departamento palaiminimas.
Kaip bebūtų, parko vadovas sakė, kad paveldosaugininkus įtikinti permainų nauda dažniausiai nėra lengva. Todėl jis daug vilčių deda į projektuotojus: „Kvalifikuoti projektuotojai turi parengti sprendimą. Juo vadovaujantis kalbėsime tiek su Kultūros paveldo departamentu, tiek su aplinkos apsauga. Turėsime juos įtikinti, kad reikia kirsti tuos medžius. Šioje situacijoje vien mūsų žodžio neužtenka. Šios institucijos pasitiki kvalifikuotų projektuotojų darbu ir jam pritaria. Apskritai bendras projektas jau parengtas. Tik kiekvieno etapo dalis buvo tvirtinama atskirai,“ -atskleidė Palangos botanikos parko direktorius.
Gedimino kalno likimas negresia, bet kiek medžių teks kirsti, neaišku
V. Pakusas tiksliai negalėjo pasakyti, kiek medžių vykdant darbus bus iškirsta, tačiau svarstė, kad greičiausiai tvarkant visą parką teks nukirsti kelias dešimtis jų. Visgi pašnekovas linkęs manyti, kad ant kalno augantys medžiai, tikėtina, negrius. Užteks juos gerai apgenėti.
„Ant kalno augantys medžiai greičiausiai kertami nebus, nes vaizdą į jūrą užstoja tik jų šakos. Užtektų genėjimo. Bet už kopų yra pušyno juosta, kuri užstoja vaizdą. Ten ir bus kertami medžiai“, - pasakojo parko vadovas.
Paklausus, ar nepasitvirtins palangiškio Jono nuogąstavimai, kad kalnas pasibaigus darbams iš tiesų primins neseniai veidą pakeitusį Gedimino kalną, parko vadovas tikino, kad taip tikrai nebus. Ir galiausiai jis pridūrė, kad įvertinus istorines nuotraukas matyti, jog anksčiau ant kalno medžių nebuvo: „Šita vieta pliku Gedimino klanu tikrai netaps. Be to, kaip matyti istorinėse nuotraukose, toje vietoje buvo tik vienas kitas medis. Taip pat ir nuo Tiškevičių rūmų jūra matydavosi. Parkas, palyginti taip kaip atrodė įkūrimo pradžioje, dabar labai daug erdvių prarado. Labai stipriai jis užžėlė.“
Aplinkosaugininkai kol kas nuomonės neturi
GRYNAS.lt pasidomėjus, ką apie Palangos miesto botanikos parko planus mano paveldosaugininkai, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė teigė, kad parkas dėl numatomų darbų dar nesikreipė ir projekto ji dar nematė.
Kaip tik todėl pašnekovė dar negalėjo pasakyti, ar projektui, apie kurį kalbėjo V. Pakusas, bus pritarta. Visgi ji pabrėžė, kad pirmųjų dviejų etapų darbų įgyvendinimui paveldosaugininkai nesipriešino.
Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė taip pat tvirtino, kad į savivaldybę dėl leidimo kirsti medžius parkas dar nesikreipė. Todėl ji, kaip ir A. Puzonienė, teigė negalinti vertinti šių užmojų, kol nesusipažino su projektu.